Tifonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Graikų mitologija | |
|---|---|
 |
|
| Graikų dievai | |
| Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos |
|
| Mitinės būtybės | |
|
Mitinės būtybės |
|
Tifonas graikų mitologijoje – Gajos ir Tartaro sūnus, monstras, šimtagalvė baidyklė.
Tifonas įvardijamas kaip didžiausias Olimpo dievų priešas. Kai Echidna kartu su Tifonu užpuolė Olimpo kalną, Dzeusas juos nugalėjo. Tifonas Dzeuso buvo įkalintas žemės gelmėse po Etnos kalnu arba Tartare. Audros, ugnikalnių išsiveržimai ir žemės drebėjimai esą supančioto Tifono judesių rezultatas.
Vaikai [taisyti]
Tifono ir Echidnos palikuonys:
Kitose religijose [taisyti]
Vėlesniuose laikuose helenistiniai rašytojai Tofoną identifikuoja su egiptiečių Setu, krikščionybės mokslininkai – su archangelu Sandalfonu.
