Leto

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos

Dvylika titanų
Titanų vaikai

Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Leto arba Lato (gr. Λητώ, „paslėptoji“) graikų mitologijoje – titanidė, titanų Kojo ir Febės dukra (pagal Hesiodą). Dzeusas su Leto susilaukė dvynių Artemidės ir Apolono. Romėnų mitologijoje Leto atitikmuo yra deivė Latona.

Kultas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Leto buvo pagrindinė deivė Likijoje, dabartinėje Turkijoje. Jos šventovė Letoonas netoli Ksantoso jungė likietišką miestų-valstijų konfederaciją.
  • Dele ir Atėnuose Leto buvo garbinama kartu su dievais, Leto vaikais, Apolinu ir Artemide.
  • Herodotas pranešė gandą apie jos šventyklą Egipte prijungtą prie plaukiajončios salos vadintos „Kemis“ Buto mieste, kurioje taip pat buvo ir Apolonui šventykla. Nors tikriausiai pats Herodotas netikėjęs tokios šventyklos egzistavimu.
  • Žmonės iš Koso, Graikijos salos, taip pat tvirtino, kad Leto yra tik jų vienų dievybė.
  • Kretoje Drerose (Dreros) Spiridonas Marinatas (Spyridon Marinatos) atkasė VIII a. pr. m. e. vėlesnės už miniečių kultūros šventykloje unikalias kaldintas žalvarines Apolono, Artemidės ir Leto statulėles.

Mitai[taisyti | redaguoti kodą]

Apolono ir Dianos gimimas, dail. Marcantonio Franceschini.

Apolono ir Artemidės gimimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kada Hera sužinojo, kad Leto yra nėščia ir Dzeusas, Heros vyras, yra vaiko tėvas, ji uždraudė Leto gimdyti vaiką žemyne ar bet kurioje saloje. Ji surado plaukiojančią Delo salą, kuri nebuvo nei žemynas, nei tikra sala, ir ten pagimdė. Sala buvo apsupta gulbių. Už dėkingumą Delo sala buvo apsaugota keturiais stulpais. Vėliau sala tapo šventa Apolonui. Pagal kitą versiją, Hera pagrobė Eileitiją, vaikų gimimo ir gimdyvių deivę, neleisdama taip Leto pagimdyti. Kiti dievai privertę Herą paleisti ją. Vienaip ar kitaip Artemidė gimė pirmoji, ir padėjo gimti Apolonui. Kita versija sako, kad Artemidė gimė prieš Apoloną viena diena anksčiau, Ortygijos saloje ir padėjusi Leto perkirsti jūrą keliaujant į Delo salą, kitą dieną gimė Apolonas.

Pitonas[taisyti | redaguoti kodą]

Būdamas dar tik vaikas Apolonas užmušė ištvirkusį drakoną Pitoną, kuris gyveno Delfije šalia Kastaliano upokšnio, pagal kai kurias versijas, todėl, kad Pitonas mėgino išprievartauti Leto kol ji laukėsi Apolono ir Artemidės.

Titijas[taisyti | redaguoti kodą]

Hera sumaišė milžinui Titijui protą ir šis apimtas aistros kėsinosi į Leto, tačiau (pagal vieną iš mito variantų) Artemidė ir Apolonas užmušė milžiną savo taikliomis strėlėmis. Pagal kitą variantą Dzeusas nutrenkė savo sūnų Titiją į Hado karalystę, kur jam kepenis lesa du vanagai.

Niobė[taisyti | redaguoti kodą]

Niobė, Amfiono žmona, Tėbų karalienė, gyrėsi esanti viršesnė už Leto, nes jis turėjo keturiolika vaikų, septynis berniukus ir septynias mergaites (niobidus), tuo tarpu Leto turėjo tik du (Apoloną ir Artemidę). Už tai Apolonas užmušė jos sūnūs, kai šie užsiiminėjo atletika, paskutinis iš jų maldavęs pasigailėjimo, o Artemidė užmušė Niobės dukteris. Priblokšta Niobė pabėgo į Sipliono kalną esantį Mažojoje Azijoje ir buvo paversta akmeniu, kai verkė, arba pati nusižudė. Jos ašaros tekėjo į Achelojo upę. Dzeusas sustingdė visus Tėbų žmones, kad niekas negalėtų palaidoti niobidų, devintą dieną po jų mirties dievai patys juos palaidojo.