Najadės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos

Nimfų rūšys
Žymiausios nimfos

Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

„Najadė“ John William Waterhouse 1893

Graikų mitologijoje Najadės – šaltinių ir upelių, nimfos.

Laikomos Okeano ir Tetijos dukterimis, kurių iš viso yra apie 3 tūkstančius (kartu su okeanidėmis) arba Dzeuso dukterys. Najadės – gėlo vandens, kai tuo tarpu okeanidės – sūraus vandens nimfos. Šaltinių najadės buvo susietos su savo šaltiniu, jei jų kūno vanduo išdžiūdavo jos mirdavo. Jos yra senos dievybės, stovinčios ant vienos pakopos su kitomis menkesnėmis chtoniškomis dievybėmis, dažniausiai minimos šalia satyrų, kuretų, koribantų, telchinų ir kt. Najadės buvo vandenų saugotojos, atliko teigiamas funkcijas. Žmogus išsimaudęs najadės šaltinio vandenyje galėjo išsigydyti ligas. Jų gyvenamų šaltinių vandenys taip pat galėjo apvalyti, suteikti pranašavimo galių ar net nemirtingumą.

Najadės[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Minto (Minta, Menta)
  2. Aiglė
  3. Aretusa
  4. Kastalija
  5. Lilaja
  6. Melitė
  7. Nomija
  8. Periboėja
  9. Lara
  10. Salmakidė (Salmacija)

Vikiteka