Amaltėja (mitologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos

Nimfų rūšys
Žymiausios nimfos

Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Amaltėja (gr. Αμαλθεια, prižiūrėtoja) (dar vad. Boetidė) graikų mitologijojeožka, kurios pienu seserys Adrastėja ir Ida vaikystėje maitino Dzeusą. Kartais minima, kad Amaltėja buvusi Dzeuso auklė nimfa.

Ožka[taisyti | redaguoti kodą]

Iš vieno Amaltėjos rago tryško nektaras, iš kito – ambrozija. Nulaužtą Amaltėjos ragą vadino „Gausybės ragu“, Plutu (turtu) arba Tyche (laime). Iš jo tekėjo neišsenkama gausybė maisto ir gėrimo. Ožkai nusilaužus ragą į medį, ragą paemė nimfa, apipynė žaliais lapais bei pripildė vaisių ir atidavė Dzeusui. Jis ragą padovanojo savo auklėms nimfoms, pažadėdamas, kad jos iš rago gaus visko, ko panorės[1].

Dzeusas ožką užkėlęs į dangų iš to atsiradusi Vežėjo žvaigždyno žvaigždė Kapela. Iš ožkos odos Dzeusas pasidaręs skydą Egidę, kurį naudojo kovodamas su titanais[2].

Liaudies etimologija su ožka taip pat sieja Dzeuso skydą (aigis), Egidę, kuris iš pradžių reiškė tamsų audros debesį (kaitaragį). Aiks (šaknis – aig) reiškia „ožka“, todėl Egidę taip pat vadino „Ožkenos skydu“ ir teigė, kad jis padarytas iš Amaltėjos kailio[3].

Nimfa[taisyti | redaguoti kodą]

Kitas mitas mini Amaltėją nimfą, Melisėjo (Okeano, Helijos ir kitų) dukrą. Amaltėja atidavusi „Gausybės ragą“ Achelojui, kuris ragą iškeitė į „Heraklio ragą“. Heraklis atidavęs ragą najadėms arba hesperidėms, kurios jų pripildė gėlių ir vaisių[4].

Pano žmona[taisyti | redaguoti kodą]

Su Amaltėja tapatinama Aiks buvo dievo Pano žmona, kartais vadinama Aiks Amaltėja. Ją suviliojo Dzeusas ir ši jam pagimdė sūnų Aigipaną. Ji taip pat identifikuojama su pirmykšte Gorgone Aiks, kurios odą panaudojo gaminant aigio skydą (sutampa su Amaltėjos kailio mitu)[5].

Literatūra

  1. Ovidijus. „Fastai“. V 120
  2. Diodoras Sicilietis. „Istorijos biblioteka“. V 70, 6
  3. I. Trenčeni-Valdapfelis. „Mitologija“. 1972
  4. Ovidijus. Metamorfozės IX 81
  5. http://www.theoi.com/Nymphe/NympheAix.html

Vikiteka