Gaja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šis straipsnis apie graikų mitologijos deivę. Apie agentinį metodą – Gajos metodas.
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos

Pirmapradžiai dievai

Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Gaja (1875), aut. Anselm Feuerbach.

Gaja (Γαία) graikų mitologijoje – Žemės personifikacija (Motina Žemė).

Pirmoji Gajos šventykla buvo pastatyta Delfuose.

Pontas[taisyti | redaguoti kodą]

Galinga, palaimos kupina Žemė pagimdė bekraštį mėlyną Dangų – Uraną, ir nusidriekė Dangus virš Žemės. Išdidžiai iškilo į jį Žemės pagimdytieji aukštieji Kalnai, ir plačiai išsiliejo amžinai šniokštanti Jūra – Pontas. Iš Gajos ir Ponto kilo įvairios jūrų dievybės, tarp jų ir Nerėjas. Jisai turėjo penkiasdešimt gražuolių dukterų nereidžių. Gajos ir Ponto sūnus Taumas davė gyvybę gražuolei vaivorykštės deivei Iridei, vilkinčiai daugiaspalvį drabužį. Tačiau kiti Gajos ir Ponto palikuonys pasaulyje priveisė visokių pabaisų, iš kurių siaubingiausios buvo harpijos, grajos ir gorgonės.

Uranas[taisyti | redaguoti kodą]

Uranas įsiviešpatavo pasaulyje, vedė Žemę. Jie pagimdė tris didžiulius tartum kalnai penkiasdešimtgalvius milžinus šimtarankius (hekatonkheirus): Kotą, Briarėją ir Gigį. Jiems gimus, pasaulį ištiko žemės drebėjimai, baisios audros ir potvyniai. Prieš jų baisią jėgą niekas negalėjo atsilaikyti, jų stichiška galia buvo beribė. Pradėjo nekęsti Uranas savo vaikų milžinų, išsigando jų galios ir nutrenkė juos į gilias ir tamsias Žemės gelmes ir uždraudė grįžti į pasaulį. Žemė pagimdė dar tris milžinus – kiklopus su viena akimi kaktoje: Brontą (Perkūną), Steropą (Žaibą) ir Argą (Spindintį). Jų balsai buvo kaip griaustinis. Jie sulaukė tokio paties kaip broliai likimo. Gaja ir Uranas susilaukė šešeto sūnų ir šešeto dukterų – galingų titanų. Tai buvo teisingi pasaulio valdovai. Jų išdidžios galvos siekė kalnų viršūnes, o akys svaidė žaibus. Titanai buvo Okeanas, Kojas, Krejas, Hiperionas, Japetas ir Kronas, o titanidės – Tėja, Rėja, Temidė, Mnemosinė, Febė ir Tetija.

Kai Kronas suaugo ir ryžosi išpildyti motinos valią ir išvaduoti brolius iš nuožmaus tėvo nelaisvės. Pasišaukė Gaja savo vaikus titanus ir ėmė kurstyti prieš tėvą Uraną, bet tie neišdrįso pakelti prieš tėvą rankos. Tik jauniausias jų, klastingasis Kronas, gudrumu įveikė Uraną ir atėmė iš jo valdžią. Jis vieną naktį įslinko į Urano kambarį, kol tas dar tebemiegojo, ir pertraukė jam su aštriu pjautuvu (ir jį kastravo tuo pačiu), o paskui nusviedė iš dangaus aukštybių. Devynias dienas ir naktis jis krito į žemę, o iš ten dar devynias dienas ir naktis lėkė į niūriojo Tartaro gelmes. Krono mintis neretai temdė nerimas. Garmėdamas žemyn Uranas baisiu prakeiksmu prakeikė savo sūnų:

- Nedėkingasis, už savo nusikaltimą susilauksi tokios pat lemties!

Kronas[taisyti | redaguoti kodą]

Nugalėjęs tėvą ir užėmęs sostą, Kronas išleido šimtarankius bei kiklopus, o paskui, titanų pritariamas, ėmė valdyti pasaulį. Jo žmona tapo viena iš titanidžių – Rėja. Žemėje stojo ramybė ir laimė. Švelni ir dosni Motina Gaja negailėjo savo vaisių dievams ir žmonėms, gyvenantiems pagal amžinus jos dėsnius. Pasauliui prasidėjo Aukso amžius.

Patariama Motinos Gajos, Rėja susuko į drobę akmenį ir davė jį praryti Kronui, sakydama, kad tai naujagimis sūnus. Nė neįtardamas klastos, Kronas prarijo tą akmenį. Tuomet Rėja pasislėpė Kretos saloje, ir ten kalnų urve pasaulį išvydo neregėtai dailus kūdikis, būsimasis dievų ir žmonių tėvas Dzeusas. Palikdama tą laimingąją salą, Rėja mažąjį dievaitį atidavė globoti kalnų nimfoms. Užaugęs Dzeusas, patartas žmonos Metidės, davė Kronui išgerti stebuklingo gėrimo, ir šis visus vaikus atrijo atgal. Dzeusas pakvietė visus Krono vaikus, kikolpus ir hekatonkheirus į kovą su titanais. Per dešimt metų titanai buvo nugalėti ir sumesti į Tartarą, kur juos saugojo šimtarankiai.

Vaikai[taisyti | redaguoti kodą]

Iš jos vienos:

Su Okeanu:

Su Poseidonu:

Su Pontu:

Su Tartaru:

Su Uranu:

Su Hefaistu:

Nežinomas tėvas:

Kitose kultūrose[taisyti | redaguoti kodą]

Skandinavų mitologijoje minima Didžioji Motina, pagimdžiusi patį Torą. Jos vardas buvo Jord, Hlódyn, arba Fjörgyn. Taip pat ji turi atitikmenį lietuvių mitologijoje, Gaja – Žemė, Saulės ir Mėnulio dukra. Maorių mitologijoje sukūrimo mite minimas Papatuanuku, partneris Ranginui, dangaus tėvui. Pietų Amerikoje Anduose kultas Pachamama dar yra išlikęs iki šių dienų (tokios šalyse Bolivijoje, Peru, Ekvadore, Argentinoje, Čilėje). Vardas Pachamama susideda iš Pacha (epocha) ir Mama (motina). Taip pat senovės Meksikos kultūros motiną Žemę sieja su Tonantzin Tlalli, reiškia „Pagerbtoji Motina Žemė“.

Šaltinis[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka