Temidė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos

Dvylika titanų
Titanų vaikai

Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Temidė graikų mitologijoje – teisingumo deivė, viena iš Urano ir Rėjos dukterų.

Eschilo kūryboje tapatinama su Gaja arba vadinama Gajos dukterimi. Tai, kad šios deivės tapatinamos arba nurodoma panaši jų kilmė išreiškia idėją, kad visuomeninio gyvenimo dėsniai, kuriuos simbolizuoja teisingumo deivė Temidė, iš esmės priklauso nuo gamtos dėsnių. Žemės tvarka yra nekintamas dėsningumas: todėl Gaja – Žemės tvarka ir Temidė – Įstatymo tvarka susiję tarpusavyje.

Teisingumo ir tvarkos deivė Temidė priskiriama prie Olimpo dievų ir stovi prie Dzeuso sosto. Vyriausiajam dievui paliepus, ji sukviečia dievus Olimpe ir liaudies susirinkimus Žemėje.

Dzeuso žmona[taisyti | redaguoti kodą]

Po Metidės ji buvo antroji Dzeuso žmona. Dzeuso ir Temidės vaikai – horos: Eunomija, Dikė, Eirenė (dažniausiai minimos trys pirmosios kartos horos, trys antrosios kartos horos Aukso, Karpo ir Talo, dar minimos trys trečiosios kartos deivės, bei retai dar dvylika valandų horų) ir likimo deivės moiros: Klotonė, Lachesė, Atropė. Moirų rankose net paties Dzeuso likimas. Jos valdo tiek mirtingųjų, tiek dievų likimą. Moira Klotonė verpia žmogaus likimo siūlą, ji lemia žmogaus amžių. Moira Lachesė nežiūrėdama ištraukia žmogui tenkantį burtą. Moira Atropė viską, ką paskyrė žmogui jos seserys, susuka į didelį kamuolį, o tai, kas susukta į likimo kamuolį, yra neišvengiama. Moiros rūsčios, nepermaldaujamos, nepaperkamos. Pirmosios trys horos buvo metų laikų deivės, antrosios – simbolizuoja įvestą tvarką ir jos įstatymus, trečiosios – gerovės ir turto, ketvirtosios – dvylika dienos valandų. Horos įkūnija ne tik gamtos dėsnius, atsispindinčius metų laikų kaitoje, bet ir įvestą tvarką ir jos įstatymus, turtą, bei dienos darbo ritmą.

Mitai[taisyti | redaguoti kodą]

Apolono kulto centre Delfuose Temidė buvo antroji pranašė po Gajos. Ją pakeitė Febė antroji Gajos duktė. Temidė žinojo ateitį. Ji išpranašavo (tą pranašystę kaip paslaptį papasakojo Prometėjui) ir Dzeusui, troškusiam sidabrakojės jūrų deivės Tetidės į žmonas, kad vienas Tetidės sūnų būsiąs stipresnis už savo tėvą. Dzeusas išsigando Krono likimo ir su Tetide apvesdino mirtingąjį Pelėją, Tesalijos Fitijos valdovą.

Temidė
Temidės skulptūra Vilniaus rotušėje

Ji padėjo Deukalionui ir Pirai išgyventi tvaną ir žemę naujai apgyvendinti. Jiedu nuėjo į Temidės šventyklą ir paprašė pagalbos. O Temidė jiems ir liepė, išėjus iš šventyklos mėtyti per petį „savo didžiosios motinos kaulus“ (motina – Žemė, kaulai – akmenys). Nusileido Deukalionas ir Pira nuo kalno, prisidengė galvas, atsirišo diržus ir ėmė mėtyti akmenis per petį. Uolų akmenys pamažu ėmė minkštėti ir formuotis į tam tikrus pavidalus, pamažu buvo galima atpažinti žmonių figūras. Iš drėgno molio išėjo kūnai, raumenys, iš kietesnių – kaulai. Nedingo ir akmenų gyslos, jos tapo žmogaus kūno gyslomis. Taip ir atgimė žmonių giminė.

Temidė įspėjo ir Atlantą apie tai, kad vieną dieną ateis Dzeuso sūnus pavogti auksinį Hesperidžių obuolį.

Titanų karo su Olimpo dievais metu Okeanas, Prometėjas ir Temidė liko neutralūs, nepalaikydami nei vienos pusės. Lygiai taip pat Okeanas nepadėjo Kronui sukylant prieš savo tėvą Uraną.

Vaizdavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Temidė vaizduojama su raiščiu ant akių – bešališkumo simboliu, vienoje rankoje laikanti kalaviją, o kitoje – svarstykles (kartais ir su gausybės ragu). Svarstyklės – senovinis nuosaikumo ir teisingumo simbolis. Ant teisingumo svarstyklių sveriami blogis ir gėris, poelgiai, kuriuos mirtingieji atliko savo gyvenime. Pomirtinis žmonių gyvenimas priklausė nuo to, kuri svarstyklių lėkštė nusvers. Kalavijas Temidės rankoje – atpildo simbolis. Jo abi pusės aštrios, nes įstatymas ne tik baudžia, bet ir įspėja.

Temidė – teisingumas, įstatymas, Temidės svarstyklės – teisingumo simbolis, Temidės žyniai – įstatymo tarnai, teisėjai.

Šaltinis[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka