Keškekas
Keškekas (turk. Keşkek, gr. κεσκέκ) – šventinis patiekalas, košės atmaina, gaminama ir valgoma Turkijoje, Irane, Graikijoje ir kai kuriose gretimose Balkanų šalyse. Jis gaminamas kvietines kruopas verdant kartu su mėsa ir pagardinant įvairiais prieskoniais. Tai – šventinis patiekalas, valgomas švenčių, vestuvių, apipjaustymų metu.
Terminas kildinamas iš persiško kishk[1], kurio pirminė reikšmė buvo kvietinės arba miežinės kruopos.[2]. Viena hipotezė Rytų Europoje paplitusį terminą košė kildina iš keškek arba kishk. Šiaurės rytų Turkijoje patiekalas vadinamas haşıl. Armėnijoje paplitęs jos variantas (armėnų nacionalinis patiekalas) yra žinomas kaip harisa.
Gamyba ir patiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Ritualinė keškeko tradicija | |
|---|---|
| Nematerialusis pasaulio paveldas | |
| |
| Keškekas su avinžirniais ir priedais | |
| Vieta |  Turkija
|
| Regionas** | APA |
| Įrašas | 2011 |
| Nuorodos | |
|
Nuoroda |
 Vikiteka: |
KeškekasVikiteka |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Dažniausiai keškekas verdamas dideliais kiekiais, jį gamina ir valgo visa bendruomenė, kartais ir susirinkusios kelių kaimų bendruomenės. Ruošiant šį patiekalą, kviečių grūdai yra išvėtomi ir grūdami piestoje, kol gaunamos smulkios kruopos. Tada jos plaunamos, mirkomos ir verdamos dideliame puode per naktį. Verdant įdedama mėsos, kuri proceso metu visiškai suverda. Gautą košę ryte stipriausi bendruomenės vyrai grūda medinėmis lazdomis. Paskui ji gardinama sviestu ir kitais pagardais ir valgoma.
Turkijoje išlikusi ceremoninė tradicija: verdant keškeką atliekami ritualai, giedamos giesmės, sakomos maldos. Ruošiamą maistą lydi būgnų davul ir fleitos zurnos muzika. Turkijos keškeko gaminimo ir valgymo tradicija 2011 m. įrašyta į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą kaip ritualinė keškeko tradicija[3].
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Keškeko gamyba ir ritualizacija turi daug sąsajų su arabų pasaulyje paplitusiu harisu. Todėl keškekas dažniausiai traktuojamas kaip lokalus hariso variantas, į Balkanų pusiasalį atneštas kartu su Osmanų imperija. Pirmieji jo paminėjimai randami XIV a. turkų kalba parašytame epe Danishmendnâme[4].
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gil Marks, Encyclopedia of Jewish Food, p. 314.
- ↑ Walker, Harlan (1999). Milk-- Beyond the Dairy: Proceedings of the Oxford Symposium on Food and Cookery. Oxford Symposium. p. 312.
- ↑ Ceremonial keskek tradition
- ↑ Françoise Aubaile-Sallenave, „Al-Kishk: the past and present of a complex culinary practice“, in Sami Zubaida and Richard Tapper, A Taste of Thyme: Culinary Cultures of the Middle East, London and New York, 1994 and 2000.
