Lengvoji pramonė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Lengvoji pramonėpramonės šaka, apimanti kailių pramonę, odos ir avalynės pramonę, siuvimo pramonę, tekstilės pramonę.

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Pradėjo kurtis XVIII-XIX amžiuose stambiųjų feodalų dvaruose. Daugiausia tai buvo drobės ir gelumbės audyklos. XIX amžiuje sparčiai plėtėsi odos pramonė, kurios daugiausia įmonių buvo Vilniuje. Tarpukario metais (1918-1940 m.) plėtėsi tekstilės ir trikotažo pramonė. Buvo įkurti tokie fabrikai kaip „Liteksas“, „Drobė“, „Kauno audiniai“, „Pluoštas“. Kai kurie sėkmingai dirba ir dabar (2007 m.). Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai buvo įkurti ar suburti didieji Lietuvos lengvosios pramonės fabrikai, kurie sėkmingai gyvuoja iki šiol – AB „Utenos trikotažas“, AB „Lelija“, AB „Kauno Baltija“, AB „Audimas“, AB „Šatrija“, AB „Vilkma“. Lietuvos Respublikai atkūrus nepriklausomybę (1990 m.), šalyje pradėjo steigtis daug užsienio kapitalo įmonių – pagrinde Danijos ir Švedijos. Lietuvos gamyklos daugiausia gamino eksportui į Europos Sąjungos šalis, JAV. 1991 m. įkurta Lietuvos lengvosios pramonės įmonių asociacija.

Pagrindinės šalys gamintojos[taisyti | redaguoti kodą]

Apie 1996-2000 m., kai Lietuvoje stiprią reklaminę kompaniją pradėjo itališką kokybę deklaruojanti Italijos kompanija „United Colors of Benetton“, dalis jos produkcijos buvo gaminama prastos reputacijos Kauno siuvykloje, kuri daug kartų, vengdama skolų gražinimo kreditoriams, persiregistruodavo bei keitė pavadinimą ir vienas iš jų buvo „Jolmertus“[reikalingas šaltinis]. Iki šiol gyva praktika, kai Lietuvoje pagaminama lengvosios pramonės produkcija išvežama į užsakovo šalį, o iš ten pateikiama atgal į prestižines aprangos ar kitas parduotuves deklaruojant, kad tai Italijos, Prancūzijos ar kitos Vakarų Europos šalies gaminys[reikalingas šaltinis]. Nors jau senai visa gamyba yra iškelta į šalis, kur darbo jėga yra pigesnė – Kiniją, Indiją, Turkiją, Braziliją, Meksiką, Maroką, Ukrainą bei kitas Azijos, Pietų ir Centrinės Amerikos, Afrikos ir Rytų Europos silpniau ekonomiškai išsivysčiusias šalis. Japonijoje, Švedijoje, Danijoje, Italijoje kuriamos gamybos, tekstilinių įrengimų, gaminio technologijos ir idėjos, čia pat jos išdirbamos ir paruošiamos pramoninei gamybai, o pati gamyba nevykdoma.

Ateitis Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, greitai ir stipriai pradėjo brangti bei mažėti darbo jėgos ištekliai. Ryškėja tendencijos, kad Lietuvos lengvoji pramonė ateityje specializuosis tik papildomoje gamyboje (kai artėjant išpardavimams trūkstamas, kad ir Kinijoje pagamintos partijos, gaminių kiekis greitai pagaminamas Lietuvoje), specialiųjų gaminių gamyboje (pvz.: darbo rūbai, techninė tekstilė, ortopedinė avalynė), dalyvaus gaminio idėjos rengimui pramoninei gamybai procese (pvz.: konstruktorių cechai, pavyzdžių siuvimas).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]