Andriejus Bobola

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Šv. Andriejus Bobola
Bobola.jpg
Šv. Andriejus Bobola
Gimė: 1591 m.
Sandomeže, Lenkija
Mirė: 1657 m. gegužės 16 d. (~66 metai)
Polesės Janovo apylinkėse)
Tautybė: lenkų
Šventasis
Kanonizuotas: 1938 m.
Šventė: gegužės 16 d.

Šv. Andriejus Bobola (lenk. Andrzej Bobola; 1591 m. spalio 3 d. Sandomeže, Lenkija – 1657 m. gegužės 16 d. Polesės Janovo apylinkėse) – šventasis, kunigas, kankinys.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Šv. Andriejaus Bobolos relikvijos Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje

Gimęs 1591 m. Sandomieže (Sandomierz, Lenkija), Andriejus Bobola 1611 m. įstojo į Jėzaus Draugiją. 1622 m. įšventintas kunigu jis buvo vienos Vilniaus marijinės kongregacijos pamokslininkas ir vadovas. Nuo 1636 m. jis tapo keliaujančiu misionieriumi ir siekė sutaikyti stačiatikius su Šventuoju Sostu.

Iš tiesų XVII amžiaus rytinėje Lietuvos–Lenkijos dalyje padėtis buvo sunki. Šiose žemėse kryžiavosi Romos ir Maskvos įtakos. Kai kurie iš krikščionių stačiatikių siekė vienybės su Roma, kiti – ne. Lotyniškoji kultūra traukė Rusijos diduomenę. Stačiatikiai jautėsi pavojuje, susidėjo su kazokais, kurie vykdė tam tikrą kryžiaus žygį prieš katalikus.

1611 metais Vilniuje jis įstojo į Jėzaus draugiją, Vilniaus universitete studijavo filosofiją ir teologiją, dirbo įvairiuose Lietuvos jėzuitų provincijos namuose. Vilniuje šv. Andriejus Bobola praleido beveik trečdalį savo gyvenimo. Net dvylika metų jis dirbo Šv. Kazimiero bažnyčioje: buvo pamokslininkas, nuodėmklausys, bažnyčios rektorius, vadovavo miestiečių Marijos sodalicijai. Būtent šioje bažnyčioje 1622 metais jis buvo įšventintas kunigu, o 1630-aisiais davė iškilmingus vienuolio įžadus.

Šv. Andriejus Bobola – vienas jėzuitų kankinių, atidavusių gyvybę už tikėjimą. Per 1655 metų Lenkijos ir Lietuvos karą su Maskva Lietuvoje siautėję kazokai rodė ypatingą neapykantą tam, kas katalikiška. Apaštalavimu pagarsėjęs tėvas Bobola buvo jų užkluptas. Atsisakęs atsižadėti katalikų tikėjimo, buvo varomas į Polesės Janovą ir žiauriai kankinamas. Nepaprastai žiaurius kankinimus užbaigė mirtini kardo kirčiai. Tai įvyko 1657-ųjų gegužės 16-ąją.

Kanonizacija[taisyti | redaguoti kodą]

1853 m. spalio 30 d. Romoje, Šv. Petro bazilikoje, popiežius Pijus IX paskelbė Andriejų Bobolą palaimintuoju. Kanonizacijos iškilmės įvyko 1938 m. Romoje, Andriejus Bobola paskelbtas šventuoju. Jo palaikai iš Italijos pervežti į Varšuvą. Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje prie altoriaus yra šv. Andriejaus Bobolos paveikslas, o kriptoje saugomos relikvijos.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • LKMA metraštis (1996, t.10), p. 189–242 : iliustr., bibliogr.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]