Nemakščiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Nemakščiai
Nemaksciai1.jpg
Nemaksciuherbas.png

Nemakščiai
Koordinatės 55°25′52″N 22°46′08″E / 55.431°N 22.769°E / 55.431; 22.769 (Nemakščiai)Koordinatės: 55°25′52″N 22°46′08″E / 55.431°N 22.769°E / 55.431; 22.769 (Nemakščiai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Raseinių rajono savivaldybė
Seniūnija Nemakščių seniūnija
Gyventojų skaičius 905 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: NemakščiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Nemãkščiai
Kilmininkas: Nemãkščių
Naudininkas: Nemãkščiams
Galininkas: Nemakščiùs
Įnagininkas: Nemãkščiais
Vietininkas: Nemãkščiuose

Nemakščiai – miestelis Raseinių rajone, tarp Žemaičių plento ir automagistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda , vidury ruožo ViduklėKryžkalnis. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietų ir Šiaurės). Stovi Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1942 m.), yra M. Mažvydo vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-60040). Yra smėlio telkinys.

Miestelis 5 km nuo Viduklės geležinkelio stoties, 13 km nuo Skaudvilės, prie Kauno–Klaipėdos plento, Vilniaus–Klaipėdos automagistralės, 7 km nuo Rygos–Karaliaučiaus plento.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1386 m. Nemakščių vietovė (Nemaxte) paminėta kryžiuočių žvalgų kelių aprašyme. Čia nurodoma, kad prie Nemakščių yra didelis ežeras ir Šventasis miškas. Padavimas sako, kad senovėje dabartinių Nemakščių vietoje augusi didžiulė giria, o prie jos stovėjęs namas, kuriame veikusi smuklė. Tą namą vietos gyventojai Namūkščiu vadinę. Laikui einant, apie jį pradėjęs formuotis kaimas, išaugęs į bažnytkaimį. Jį pagal pirmąjį čia stovėjusį namą Namokščiais imta vadinti, vėliau – Nemakščiais.

1590 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Nemakščių miestelis. Apie 1590 m. čia pastatyta Romos katalikų koplyčia. Laikyti pamaldų į Nemakščius atvykdavo kunigas iš Viduklės. XVI a. Nemakščių dvaras ir miestelis priklausė Viduklės pavietui. Nemakščiai buvo valsčiaus centras, čia vykdavo turgūs. 1636 m. Nemakščiuose pirmąją katalikų bažnyčią pastatė žemaičių seniūnas Jeronimas Valavičius. Ji buvo medinė. Tais metais įkurta ir parapija, parapinė mokykla. Šią bažnyčią karalius Vladislovas Vaza aprūpino žeme ir kitais turtais.

1724 m. Nemakščiams suteiktos prekybinės privilegijos. 1773 m. Nemakščių parapinėje mokykloje buvo 53 mokiniai. 1724 m. karalius Augustas II Nemakščiams suteikė privilegiją rengti savaitinius turgus. 1768 m. Stanislovas Augustas Nemakščiams suteikė teisę rengti savaitinius turgus ir metinius prekymečius. Turgūs čia vykdavo per Šv. Juozapą, Šv. Jurgį, Švč. Trejybės šventę, per Šv. Baltramiejų, Šv. Simoną Judą. Žvirzdėje, kuri yra apie 2 km nuo Nemakščių, per Šv. Simoną vykdavo didžiuliai ožkų turgūs. Apie 1780 m. vietoje sudegusios bažnyčios pastatyta nauja. Statyba rūpinosi kunigas Počuipis. Ši bažnyčia sudegė 1814 m. Nuo 1785 m. Nemakščiuose buvo rengiami savaitiniai turgūs ir penki prekymečiai per metus.

1812 m. Nemakščius ir jų apylinkes nusiaubė Napoleono kariuomenė. 1826 m. klebono J. Stželeckio rūpesčiu Nemakščių katalikų bažnyčia atstatyta. 1831 m. Nemakščių apylinkėse siautė choleros epidemija, kurios metu ypač daug numirė žydų tautybės žmonių. 1831 ir 1863 m. Nemakščių valsčiaus gyventojai aktyviai dalyvavo sukilimuose. Jiems pralaimėjus, į Molavėnų ir Griaužų kaimus atkelta nemažai rusų kolonistų. 1841 m. Nemakščių parapijoje buvo 2 749 gyventojai. 1863 m. sukilėliai sunaikino Nemakščių valsčiaus bylas ir kitus dokumentus. 1863 m. Nemakščiuose pradėjo veikti rusiška mokykla. 1881 m. Nemakščiuose pastatyta nauja bažnyčia (tuo metu ji buvo viena iš didžiausių medinių bažnyčių Žemaitijoje). Prieš Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčios šventorius buvo išpuoštas vertingomis vietos meistrų išdrožtomis medžio skulptūromis. 1897 m. Nemakščiuose buvo 1 180 gyventojų.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Nemakščiuose gyveno 1 250 žmonių (iš jų 800 žydų, 200 rusų, 150 vokiečių, 50 lenkų, 50 lietuvių). Vyskupo M. Valančiaus laikais Nemakščiuose veikė mokykla (1853 m. joje mokėsi 11 vaikų). Po 1863 m. ši mokykla reorganizuota į rusišką. 1908 m. gruodžio 27 d. Nemakščiuose surengtas pirmas viešas lietuviškas vakaras. 1909 m. lapkričio 8 d. Nemakščiuose atidaryta, pašventinta lietuviška „Saulės“ skyriaus mokykla. Tais metais ją lankė 60 mokinių. Dar 80 buvo pageidaujančių joje mokytis, bet trūko vietų. 1915 m. vokiečių kariuomenė apšaudė Nemakščių bažnyčią, sugadino vargonus, suardė bokštą, o kiek vėliau išsivežė varpus. Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, kunigas J. Janulaitis Nemakščiuose ir jų apylinkėse pradėjo organizuoti lietuviškas mokyklas.

1923 m. Nemakščiuose buvo 113 sodybų, 1 018 gyventojų (daugumą iš jų sudarė žydų tautybės žmonės). Tuo metu veikė viena katalikų bažnyčia, 3 žydų sinagogos bei maldos namai, valdžios lėšomis pastatyta pradžios mokykla, žydų pradžios mokykla, katalikų parapinė mokykla, pieninė, bankas, paštas, vaistinė, malūnas, elektros stotelė, keliolika parduotuvių ir kt. Per Antrąjį pasaulinį karą Nemakščiai sunaikinti (nepaliesti liko tik 3 gyvenamieji namai). 1941 m. sudegė ir Nemakščių katalikų bažnyčia, o kartu su ja ir šią bažnyčią, jos šventorių puošusios medžio skulptūros. Po karo nauja medinė bažnytėlė pastatyta kunigo Juozo Ruibio rūpesčiu.

Po Antrojo pasaulinio karo Nemakščiai kolūkio centras. 1959 m. Nemakščiuose buvo 545 gyventojai. Šiuo metu Nemakščiuose gyvena apie 900 žmonių. 2003 m. rugpjūčio mėnesį įregistruota Nemakščių bendruomenės santalka. Bendruomenė siekia vienyti gyventojus sprendžiant kultūros, socialines, ūkines ir kitas problemas. Aktyvios ir Užkalnių, Balčių, Pašešuvio bendruomenės. Nemakščiuose pastatyta nauja šiuolaikinės architektūros bažnyčia (projekto autorius Vytautas Makaraitis). 2005 m. rugpjūčio 1 d. patvirtintas Nemakščių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Nemakščių valsčiaus centras Viduklės pavietas?
1861 m. – XIX a. pabaiga
XIX a. pabaiga – XX a. pradžia Skaudvilės valsčius
19191950 m. Nemakščių valsčiaus centras Raseinių apskritis
19501962 m. Nemakščių apylinkės centras Skaudvilės rajonas
19621994 m. Raseinių rajonas
1994 Nemakščių seniūnijos centras Raseinių rajono savivaldybė


Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1811 m. ir 2001 m.
1811 m. 1841 m. 1867 m.*[2] 1897 m.sur. Prieš I pasaulinį karą 1923 m.sur. 1959 m.sur.[3] 1980 m.[4] 1986 m.[5] 2001 m.sur.
2 300 2 749 520 1 180 1 250 1 018 492 720 810 905
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Šnekta[taisyti | redaguoti kodą]

  • Viduklės ir Nemakščių šnektą, priklausančią žemaičių raseiniškių tarmei, aprašė V. Vitkauskas („Baltistica“, t. VII(1), 33–35 p.).

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Немокшты. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 416 psl. (rus.)
  3. Nemakščiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 676 psl.
  4. Nemakščiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 136 psl.
  5. Nemakščiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 192 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Kryžkalnis – 7 km
Užkalniai – 4 km
Balčiai – 10 km Blank-50px.png
Adakavas – 9 km
SKAUDVILĖ – 14 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Aukštkeliai – 4 km
VIDUKLĖ – 9 km
Kartupiai – 11 km
ERŽVILKAS – 18 km