Adakavas
 |
||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Adakavas I
|
||||||||||||||||
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis |  Tauragės apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Tauragės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Skaudvilės seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 617 (2001 m.) | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Adakavas (arba Adakavas I) – kaimas Tauragės rajone, 5 km į rytus nuo Skaudvilės. Seniūnaitijos centras. Per kaimą teka Trišiūkštė. Yra medinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1793 m.), veikia Adakavo pagrindinė mokykla, senelių ir invalidų pensionatas (nuo 1945 m.), biblioteka (nuo 1953 m.), kultūros namai (nuo 1957 m.)[3].
Netoliese yra Adakavas II.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Tai viena seniausių Tauragės rajono gyvenviečių. Čia rasto akmeninės trinamosios girnos, kurias naudojo akmens, bronzos amžiuje. Adakave buvusi grupė II a.-III a. pilkapių, kuriuos XIX a. tyrinėjo Dionizas Poška. Aptikti granitiniai kapai su II–III a. papuošalais, jų tarpe dvi romėniškos segės. Šie radiniai buvo saugomi Kuršo muziejuje Jegavoje, o nuo 1963 metų, kai kurie išlikę radiniai saugomi Istorijos ir etnografijos muziejuje Vilniuje. XX a. šeštajame dešimtmetyje statant mechanines dirbtuves, pilkapiai buvo sunaikinti.
Gamtos ir kultūros paminklų sąraše yra Adakavo parkas su dvaro ansambliu. Dvaro ansamblis pradėjo formuotis XVIII a. viduryje, apie 1750 m. Jonas Adakauskis pastatė pirmuosius medinius dvaro rūmus, pradėjo kurti parką, o 1793 m. pastatė medinę bažnyčią. Sudegus mediniams dvaro rūmams 1858 m. Chlevinskis pastatė mūrinius. Tuomet ir susiformavo visas Adakavo dvaro ansamblis: rūmai, kuriuos supo 8 tarpusavyje sujungti tvenkiniai, apie 4 ha peizažinio tipo parkas, ūkiniai pastatai (svirnas, tvartai, daržinės, bravoras, malūnas, ledainė bei trys kumetynai). Viena iš dvaro sudėtinių dalių yra bažnyčia su jai priklausiusia klebonija, jos ūkiniais pastatais ir Špitole. 1812 metais joje gyveno 14 neturtingų išlaikomų parapijiečių.
XIX a. pabaigoje dvaro žemės buvo išdalintos rusų kolonistams, jie dvaro pakraštyje pastatė nedidelę cerkvę. 1907 m. dvare buvo įsikūręs vienuolynas, vėliau našlaičių prieglauda. 1923 m. įkurta sentikių bendruomenė, kurie 1925 m. pastatė Šv. Jurgio cerkvę, kurią XX a. viduryje nusavino sovietai.
1925–1945 metais Adakavo dvare veikė žemesnioji mergaičių žemės ūkio mokykla. Pokariu miestelyje veikė Jūros srities partizanų štabas.
1950–1963 m. Adakavas buvo Adakavo apylinkės centras, vėliau – kolūkio centrinė gyvenvietė.
Gyventojai [taisyti]
 |
||||||||||
| 1867 m.*[2] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur. | 1974 m.[5] | 1979 m.sur. | 1984 m.[6] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 77 | 289 | 367 | 617 | 616 | 655 | 549 | 680 | 617 | ||
|
||||||||||
|
||||||||||
Žymūs žmonės [taisyti]
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 2,0 2,1 Одохово. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 602 psl. (rus.)
- ↑ Adakavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
- ↑ Adakavas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 12 psl.
- ↑ Adakavas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 32 psl.
- ↑ Adakavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 12 psl.
Nuorodos [taisyti]
- Adakavas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 169 psl.
- Apie Adakavą
- Apie Adakavą
- Adakavo sentikiai
