Kryžkalnis
| Kryžkalnis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis | ||||||||||||||||
| Savivaldybė | Raseinių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Nemakščių seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 11 (2001 m.) | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Kryžkalnis – kaimas Raseinių rajono vakaruose, išsidėstęs strategiškai svarbioje vietoje – dviejų respublikinės svarbos kelių sankryžoje:
- A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda
- A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas
- Link Klaipėdos ir Kauno nuo Kryžkalnio nutiestas Žemaičių plentas:
Nuo Kryžkalnio maždaug vienodai nutolę miestai Kelmė, Šilalė, Raseiniai ir Tauragė (apie 35 km). Kryžkalnis yra maždaug pusiaukelėje tarp Kauno ir Klaipėdos.
Kaime yra žvyro telkinys.
Turinys |
Istorija [taisyti]
1972 m. Kryžkalnyje, šalia Žemaičių plento pastatytas paminklas „Kryžkalnio motina“ Tarybinei Armijai (skulptorius B. Vyšniauskas, architektas V. Gabriūnas, vitražistas K. Morkūnas) – 8 m aukščio skulptūra, vaizduojanti lietuvę moterį, laikančią ąžuolo šakelę. Kalva, ant kurios pastatytas monumentas, pavadinta Šlovės kalnu. Skulptūros papėdėje buvo dekoratyvinė siena su pėstininko, jūreivio, lakūno ir partizano bareljefais. Dabar skulptūra stovi Grūto parke.
Prie kelio į Šiaulius pastatyta savita autobusų stotis su maisto prekių parduotuve ir kavine antrajame aukšte. Stotį projektavo architektas K. Zubovas, žuvęs alpinistų žygyje į kalnus, todėl jo draugai baigė šį projektą ir įgyvendino kaip savotišką paminklą architektui.
Gyventojai [taisyti]
| Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2001 m. | |||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1978 m.[2] | 1979 m.sur. | 1985 m.[3] | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 49 | 61 | 41 | 41 | 19 | 11 | ||
|
|||||||
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Kryžkalnis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 197 psl.
- ↑ Giedrė Jankevičiūtė ir kt. Kryžkalnis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 408 psl.
Nuorodos [taisyti]
- Kryžkalnis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 222 psl.
