Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS) | ||
|---|---|---|
|
||
| Informacija | ||
| Įkurta | ištakos 1905 m.; pilnai susiformavo 1922 m.; galutinai atkurta 2005 m. | |
| Politinė ideologija | centro partija; konservatyvizmas, agrarizmas, patriotizmas | |
| Pirmininkas | Ramūnas Karbauskis | |
| Garbės pirmininkė | prof. habil. dr. Kazimiera Danutė Prunskienė | |
| Svetainė internete | http://www.lvls.lt | |
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, LVLS – centro kairioji (šiuolaikinė partija save priskiria prie „plataus vidurio“) lietuvių politinė partija, susiformavusi bręstant Lietuvos politinei sistemai, veikusi 1922–1936 ir nuo 2005 m.
[taisyti] Istorija
Įkurta 1922 m. gruodžio 3 – 5 d., susijungus Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijai ir Lietuvos valstiečių sąjungai. Partijos įstatai ir programa Kauno apskrities viršininko raštinėje įregistruoti 1923 m. kovo 17 d.
Partijos ištakas galime rasti varpininkų sąjūdyje. Nors ir laikomi liberaliosios tradicijos astovais, liaudininkai stipriai skyrėsi nuo dabartinių liberalų, kurie idėjas semiasi iš anglosaksiškosios tradicijos. Liaudininkų liberalizmas – kontinentinis, jam nesvetimos buvo ir kairiosios idėjos, lygybės problemų kėlimas, antiklerikalizmas. Pirmenybę teikė kolektyvinimas principams, o ne individualizmui. Kairiajame partijos sparne reiškėsi ir artimos marksizmui idėjos.
Pagrindiniai ideologai buvo dr. Kazys Grinius (CK pirmininkas 1926 m. antroje pusėje), Albinas Rimka, Vincas Kvieska, svarbiausi lyderiai Felicija Bortkevičienė , Jonas Kriščiūnas, Vladas Lašas, Mykolas Sleževičius (CK pirmininkas 1922–1926 m. birželio mėn. ir nuo 1926 m. gruodžio iki 1936 m.), Justinas Staugaitis, Zenonas Toliušis, Jonas Vileišis. Partijos ideologiją atspindėjo laikraščiai „Lietuvos žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, politikos žurnalas „Varpas“ (1924–1932 m.), jaunimo ir moksleivių organizacijų žurnalai „Jaunimas“ (1925–1936 m.), „Moksleivių varpai“ (1925–1940 m.), „Moksleivis“ (1935–1936 m.).
Prie partijos 1922–1936 m. veikė jaunimo organizacija, 1923–1940 m. studentų ir moksleivių organizacija „Varpas“. Ideologija rėmėsi reformistinio socializmo doktrina. Pripažino tik parlamentinės kovos metodus. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žemės ūkiui. 1923 m. programoje buvo kalbama apie žemės suvisuomeninimą, vėliau, 1926 m. ir 1933 m. programose krypstama į kooperaciją, tačiau siekiama apriboti dvarininkų valdomos žemės plotą iki 50, vėliau – iki 100 ha.
LVLS II Seime turėjo 16 atstovų iš 78, dalyvavo koalicijoje su krikščionimis demokratais. 1924 m. ši koalicija subyrėjo.
1926 m. rinkimuose LVLS gavo 22 vietas iš 85 ir sudarė koaliciją su LSDP. Prezidentu tapo Kazys Grinius, ministru pirmininku Mykolas Sleževičius. Buvo panaikinta karo padėtis, amnestuoti politiniai kaliniai, įvestas privalomas pradžios mokslas, pasirašyta nepuolimo sutartis su TSRS. Kairioji politika išprovokavo dešiniųjų jėgų, ypač iš dvarininkijos kilusių karininkų nepasitenkinimą ir 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmą, kuriam nesugebėta pasipriešinti.
Po perversmo partijos veikėjai buvo persekiojami. Nepaisant to, valstiečiai liaudininkai tobulino savo programines nuostatas, į jos veiklą įsijungė nauji žmonės. V. Kvieskos iniciatyva daug dėmesio buvo skiriama saikingai kooperacijai, bandyta partiją suartinti su tautininkais. Bet partijos dauguma jo nepalaikė, jis buvo pašalintas iš partijos, valstiečiai liaudininkai liko ištikimi savo programai. Tačiau šiokios tokios naujovės buvo išdėstytos 1934 m. kovo 8 d. „Lietuvos žiniose“ LVLS CK paskelbtuose „Lietuvos valstiečių liaudininkų ideologijos pagrindiniuose dėsniuose“. Buvo skelbiama, kad ne piliečiai turi tarnauti valstybei, o valstybė – piliečiams. siekiama plėtoti kooperaciją, apriboti privatinę nuosavybę, švelninti socialinius prieštaravimus. Tiesa, 1935 m. birželio mėn. vykusiame suvažiavime jie nebuvo patvirtinti kaip naujoji programa, o ir jų įtaka buvo nedidelė, nes 1936 m. LVLS veikla buvo uždrausta.
[taisyti] Atkūrimas
2005 m. įvykusiame Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos suvažiavime, nutarta pasivadinti Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, tuo pabrėžiant 1922 m. įkurtos partijos darbų tęstinumą. 2005 m. partijos pirmininke išrinkta buvusios Naujosios demokratijos (moterų) partijos vadovė, pirmoji atkurtos Lietuvos premjerė, prof. habil. dr. Kazimiera Prunskienė. 2004-2008 m. Seime Valstiečių liaudininkų sąjunga turėjo ganėtinai didelę įtaką: frakcijoje 14 narių, buvo valdančiojoje koalicijoje, XIV vyriausybėje turėjo tris ministerijas (užsienio reikalų, žemės ūkio, ūkio). 2008 m. Seimo rinkimai partijai nebuvo itin sėmingi: daugiamandatėje apygardoje pritrūko balsų iki 5% barjero, o vienmandatėse gautos 3 vietos Seime. Valstiečių liaudinkų sąjungai 2008-2012 m. Seime, šiuo metu, nepavyko suburti frakcijos, visgi, partijos nariai nesijungia prie kitų frakcijų, ir savo rinkėjų interesus atstovauja Mišrioje Seimo narių grupėje. Valstiečių liaudininkų sąjunga oficialiai paneigia gandus apie savo pasitraukimą iš politikos ar siekį šlietis prie kitų partijų. Partija išlieka antra pagal merų ir valdininkų skaičių šalyje, taigi, yra labai svarbi regioninė partija. Valstiečiai liaudininkai sieks, išlaikydami stiprią politikų komandą, tęsdami stropų darbą ir kūrybiškai tobulėdami, sustiprėti per artėjančius Lietuvoje europarlamento ir savivaldybių rinkimus. 2009 m. ilgametė partijos pirmininkė prof. Kazimiera Prunskienė nusprendė kaip nepriklausoma kandidatė balotiruoris LR Prezidento rinkimuose ir visą dėmesį skirdama rinkimams, dar kartą kandidatuoti į partijos vadovo postą atsisakė. Partijos pirmininku išrinktas buvusios Valstiečių partijos pirmininkas, ir valstiečių liaudininkų vicepirmininkas 2005 - 2007 m., Ramūnas Karbauskis. Buvusi lyderė Kazimiera Prunskienė tapo partijos Garbės pirmininke.
