Jonas XXII

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nota disambigua.svg
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas XXII
lot. Johannes XXII
196-asis Popiežius
John22.jpg
Gimimo vardas: pranc. Jacques Duèze
Gimė: apie 1249 m.
Kahoras, Prancūzija
Mirė: 1334 m. gruodžio 4 d. (~85 metai)
Palaidotas: Notre Dame de Doms, Avinjonas
Tautybė: prancūzas
Emblem of the Papacy SE.svg
196-asis Popiežius
Išrinktas: 1316 m. rugpjūčio 7 d.
Baigė: 1334 m. gruodžio 4 d. (18 metų)
Pirmtakas: Klemensas V
Įpėdinis: Benediktas XII
Commons-logo.svg Vikiteka: Jonas XXIIVikiteka

Jonas XXII (lot. Johannes XXII, tikrasis vardas Jacques Duèse apie 1249 m. Kahoras1334 m. gruodžio 4 d. Avinjonas) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1316 m. rugpjūčio 7 d. (konsekruotas rugsėjo 5 d.) iki mirties.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1300-1310 m. Frėžiuso vyskupas, 1308-1310 m. Neapolio valdovų rūmų kancleris. 1310-1313 m. Avinjono vyskupas, 1312-1313 m. San Vitalės kardinolas presbiteris, 1313–1316 m. Porto vyskupas.

Po ilgų nesutarimų tarp prancūzų ir italų kardinolų Lione išrinktas popiežiumi. Rezidavo Avinjone. Sutvarkė kurijos administraciją ir finansinę sistemą, apmokestino dvasininkus ir pasauliečius, įsteigė naujų vyskupijų Anglijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje, rengė ir rėmė misijas Azijoje, Afrikoje. Stengėsi sutaikyti Prancūziją su Anglija. Rėmė liaudies švietimą.

Skelbė nuosavybės teisės dieviškumą, 1323 m. pasmerkė pranciškonų tezę, kad Jėzus Kristus ir apaštalai neturėjo jokios nuosavybės ir neturėjo teisės įgyti, parduoti ar dovanoti turto. Paniškai bijodamas erezijų ir burtų, sudegino kelis pranciškonus minoritus, uždraudė alchemiją, spiritualizmą. Bandė paskelbti dogmą, jog šventieji pamatys Dievą tik po Paskutiniojo teismo, bet spaudžiamas kardinolų turėjo atsisakyti šios idėjos.

Nepripažino Liudviko IV Bavariečio išrinkimo karaliumi, 1324 m. jį ekskomunikavo už popiežiaus viršenybės nepripažinimą. Tačiau Liudvikas IV Bavarietis 1327 m. įžengė į Romą ir kardinolas Sciara Kolona jį vainikavo imperatoriumi. 1327 m. Romoje išrinktas antipopiežius Mikalojus V. 1330 m., nesugebėdamas suvaldyti kariuomenės siautėjimo ir kontroliuoti finansinių reikalų, imperatorius buvo priverstas bėgti iš Romos, o antipopiežius atsistatydino.

Jonas XXII parašė kanonų teisės veikalų (Extravagantes Johannis XXII 1325 m.), išleido 20 dekretalijų rinkinį (Corpus iuris canonici V). 1323 m. kanonizavo Tomą Akvinietį. Susirašinėjo su Lietuvos dižiuoju kunigaikščiu Gediminu dėl taikos su krikščionimis sudarymo ir Lietuvos krikšto, siuntė bulę ir legatus, bet Gediminas atsisakė krikštytis.[1]

Romos katalikų bažnyčios titulai
Pirmtakas
Popiežius
Klemensas V
Emblem of the Papacy SE.svg Popiežius
Jonas XXII

1316-1334
Įpėdinis
Popiežius
Benediktas XII

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Valdas Kužulis. Jonas XXII. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 694 psl.
  • Dizionario dei papi, a cura di Dorina Alessandra, Carnago, SugarCo Edizioni, 1995, ISBN 88-7198-373-4