Onsenas
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Onsenas (jap. 温泉) – japoniškos karštosios versmės, susidariusios dėl vulkaninių reiškinių kalnuotose vietovėse. Išvertus iš japonų kalbos onsen reiškia karštas vanduo. Japonija turi nemažą salyną, kurį sudaro apie 6852 salos. Šalies archipelagas labai jaunas ir tik 25 vulkanai yra veikiantys. Vulkanines sritis supa didelis skaičius geizerių ir prie jų esančias versmes japonai pradėjo naudoti kaip viešąsias pirtis bei baseinus. Šiais laikais onsenai yra svarbi Japonijos turizmo ir rekreacijos dalis.
Kilmė ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Onsenų kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Terminių vandenų pirtys Japonijoje pradėtos naudoti jau nuo VII a. Atviras karšto vandens baseinas esantis kalnuose yra vadinamas rotenburo (露天風呂). Iš pradžių onsenai turėjo didelę religinę reikšmę ir prie karštųjų versmių pradėtos statyti budistinės šventyklos. Prie besikuriančių kultūrinių bei religinių centrų plito gyvenvietės. Statėsi nedideli miesteliai su mediniais namais kalnų papėdėse vadinamais riokanais (ryokan - 旅館). Tai mažos kvadratūros statinys su kambaryje esančiais tradiciniais tatamiais. Riokanus dabar galima rasti atokiau nuo didmiesčių, Japonijos provincijose. Prie daugiausiai lankomų onsenų yra pastatyti modernūs viešbučių kompleksai ir įkurtos poilsinės vietos.[1]
Onsenų paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Japonija turi vieną didžiausių tiek karštųjų, tiek šaltųjų versmių koncentracijų. Skaičiuojama tūkstančiai dar ir dabar veikiančių terminių vandenų baseinų. Manoma, kad vienas seniausių Dogo onsenų (道後温泉) yra įsikūręs šiaurės vakarinėje Šikoku (Shikoku - 四国)saloje, Ehimė (愛媛県) prefektūroje. Jo egzistavimą patvirtina rašytiniai šaltiniai, kuriuose minima imperatorių kelionės prie Dogo onsen. Dėl didelio karštųjų versmių paplitimo priemiesčiuose ir miestų ribose, onsenas yra viena populiariausių vandens pramogų. Taip pat terminių baseinų išsidėstymą lemia seisminės sritys. Vietose, kuriose daugiausia vulkaninių reiškinių Japonijoje yra pietvakarinė, centrinė bei šiaurės rytinė archipelago dalys. Pietvakariniame salyno regione yra Kiušiū (Kyushu - 九州), Šikoku (四国)ir Honšiu (Honshu - 本州), kurias jungia Asos ir Kirišimos vulkaninės sritys. Šiame regione yra Dogo ir Bepu onsenai. Centriniame archipelage yra Šidzuokos (Shizuoka - 静岡県) ir Naganos ( Nagano- 長野県) prefektūros. Jos priklauso Norikuros vulkaninei sričiai. Naganos prefektūra yra laikoma daugiausiai turinti karštųjų versmių baseinų, joje galima aptikti virš šimto onsenų. Šiaurės rytuose yra Nasu, Čokai ir Čišima vulkaninės grandinės. Šiaurinėje Japonijos archipelago dalyje žmonių kultūrinė bei socialinė veikla padarė nemažą įtaką kraštovaizdžiui ir sritims, kuriose randama onsenų.[2]
Onsenų legenda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasak legendos, prieš Japonijoje atsirandant pirmiesiems žmonėms, šiltosiomis versmėmis naudojosi beždžionės ir žinoma Dievai. Daugelyje rašytinių šaltinių minima apie onsen pirčių teikiamą naudą žmogaus sveikatos būklei. Kaip teigia viena šintoistų legenda, vienas iš Dievų skrido virš kalnuotos vietovės, kuri yra dabartinė Gunma (群馬) prefektūros teritorijoje. Pavargęs dievas nusprendė nusileisti ant kalno viršūnės. Pažiūrėjęs žemyn, tarpeklio gilumoje, jis pamatė baltą vanagą, vis sukantį ratus virš tos pačios vietos. Dievą sudomino toks vanago elgesys ir jis nusileidęs žemyn pamatė keletą vonių su karštu vandeniu prie ten tekančios upės. Vanduo turėjo gydomųjų savybių ir Dievui labai greitai padėjo atgauti jėgas. Pailsėjęs Dievas iškeliavo toliau, o šią vietą praminė Čakutaka no džiu arba Baltojo Vanago vandenys. Šiltosios versmės tokį pavadinimą turėjo iki Edo epochos, kol šiose vietovėse žmonės neatrado vario telkinių. Paskui upę ir šaltinius pavadino Takaragava onsen, ką reiškia Lobių upė. Šiais laikais tai yra pats populiariausias mineralinių vandenų kurortas, esantis Honšiu, centrinėje Japonijos archipelago saloje.
Onsenų tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Onseno pirtys gali būti natūralios, gamtinės kilmės, esančios atviroje erdvėje. Taip pat yra dirbtiniai onsenai, kurie yra įrengiami uždarose patalpose. Jie statomi privačiuose teritorijose, viešbučiuose, specialiai tam skirtuose kurortuose. Atskiri Japonijos regionai turi specifinius onsenus. Natūralūs terminių vandenų baseinai skiriasi savo chemine vandens sudėtimi. Nuo geografinės padėties skiriasi ir onsenų temperatūra. Japonija išsiskiria savo klimatine įvairove. Archipelago šiaurinėje dalyje onsenai yra prie kalnų slidinėjimo kurortų, kur oro temperatūra yra žemiau nulio. Japonija patenka į tektoniškai aktyvią zoną, kuriai būdingi žemės drebėjimai, ugnikalnių įsiveržimai bei cunamiai. Onsenų paplitimą lemia seisminės sritys. Natūralūs terminių vandenų baseinai arba rotenburo gali būti skirti tik moteriškos lyties arba vyriškos lyties atstovams. Viešuose, bendruose baseinuose procedūra naudotis gali kartu vyrai ir moterys. Ši bendrų terminių baseinų tradicija buvo paplitusi iki amerikiečių okupacijos. Okupacinei valdžiai tokios abiejų lyčių maudynės pasirodė nepadorios ir japonai didžioje šalies dalyje atsisakė tokio tipo onseno pirčių. Bendri onsenai dažniausiai randami šiaurinėje Japonijoje arba provincijose. Dirbtinės kilmės onsenai yra lyg vidaus baseinai. Juose naudojamas geoterminis vanduo, kuris nuolat šildomas. Svarbus aspektas onsene palaikyti tinkamą temperatūra, kad viešasis baseinas primintų natūralias karštąsias versmes. Japonija yra gerai išvysčiusi paslaugų įvairovę, kurią galima pasinaudoti apsigyvenus kurorte su jame esančiais terminių vandenų baseinais bei viešosiomis pirtimis. Vidaus baseinai statomi iš keramikinių plytelių arba vienam asmeniui skirtas onsenas gali būti medinis kubilas. Bruožai, kurie vienija tiek lauko, tiek vidinius onsenus yra aukšta vandens temperatūra, cheminės medžiagos naudingos žmogaus sveikatai ir pagrindinis tikslas – atsipalaiduoti ir suteikti pramogą.[3]
Istoriniai aspektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Religinė onsenų reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Japonijoje yra didelė įvairovė vandens telkinių, kurie skiriasi ne tik susidarymo būdais, bet ir vandens savybėmis. Tikima, kad karštosios versmės ne tik nuplauna kūną, bet kartu valo sielą. Jau viduramžių laikais buvo manoma, jog terminiai vandenys turi ryšį su gydomąja galia ir dievybėmis. VI a. pabaigoje onsenai buvo ritualinių apeigų vieta, kurioje buvo nuprausiamas kūnas ir bloga energija. Apeiginį dvasios ir fizinio kūno valymą karštose versmėse pirmieji pradėjo taikyti budizmo vienuoliai. Pagal juos vanduo yra lyg dieviškosios informacijos skleidėjas ir nusiprausus onsene žmogus gali išgydyti ne tik fizinius negalavimus, bet ir sielos ligas. Per budistų ritualus terminis vanduo buvo kaitinamas didžiuliame katile iš kurio vanduo buvo perpilamas į mažesnes medines talpas. Šis metodas dar ir dabar yra taikomas Japonijos budistų mokyklose. Tačiau onsen reikšmės japonams negalima sugretinti tik su religija. XII a. Japonijoje religiją bei japonų žodžių meną, prozą, vienijo bendra tema t. y. karštosios versmės. Apeiginius onsenus ir tuos, kurie buvo skirti bendruomeniniams tikslams siejo bendras tikslas – atgauti sveikatą bei jėgas. Budistų vienuoliai taip bendrauja su dievais ir bando pasiekti nirvaną. Paprasti japonai stiprina imunitetą ar siekia pagydyti įvairius organizmo sutrikimus. Vėlyvajame VII a. onsenai bei prausimosi kultūra tapo stipriai susieta su religiniais aspektais. Terminių vandenų naudojimas buvo priskiriamas prie turtingųjų sluoksnio, kuriame onsenus naudojo savo karmai išvalyti ir sėkmei pritraukti. Naros (奈良) periode budizmo ideologija pradėjo plisti ir įgavo didelę reikšmę. Taip pat su budizmu vystėsi ir onsenų kultūra Japonijoje.[4]
Labdaringosios vonios[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Imperatoriaus Šiomu (Shomu - 聖武) žmona Komio (Komyo - 光明), kad užsitikrintų palankumą įsteigė labdaringąsias terminių vandenų vonias. Imperatorė pasižadėjo savo rankomis nuprausti tūkstantį elgetų vienoje iš šventyklų Naroje. Nuo to laiko atsirado viešosios pirtys, kurios labdaringais tikslais leisdavo nusiprausti neturtingiems žmonėms. Kamakuros (鎌倉) laikotarpiu labdaringos vonios buvo labiau laikomos kaip priemonė išreikši mirusiems protėviams nuolankumą bei malonę. Pamaldus žmogus išreiškiantis pagarbą mirusiems turėjo pasiūlyti kažkam pasinaudoti karštųjų versmių vonia, nepaisant nei amžiau, nei lyties ar tarpusavio santykių. Galimybė naudotis onsenais beveik visų sluoksnių atstovams subrandino tradiciją, kuri yra gyva ir šiais laikais tarp įvairaus amžiaus japonų. Kitas labdaringų vonių infrastruktūros kurimo variantas buvo, kai turtingi mecenatai paskirtose šventyklose turėjo paremti vonių išlaikymą neturtingiems žmonėms. Turtingesni remėjai duodavo medienos arba degalų, kurie buvo naudojami onsenų pirčių vandeniui šildyti. Mecenatai geranoriškai aukojo vargšams dėl vienos esminės priežasties, jie buvo įsitikinę, kad labdara suteiks jiems gerą pomirtinį gyvenimą. Japonai skirdami aukas taip išugdė meilę karštosioms versmėms, kad tai tapo lyg pagarbos simboliu. Malonė yra suteikti galimybę neturtingam žmogui pasinaudoti onsenu, bet didelė prasmė ir asmeniškai naudotis vandens procedūromis. Labdaringos vonios turi ne tik religinį aspektą, tačiau taip pat jos yra ir politinių santykių priemonė. Imperatoriai feodalinėje visuomenėje norėjo užsitikrinti sau palankumą visuose sluoksniuose. Didesnę dalį visuomenės sudarė neturtingasis sluoksnis, kuris tarnavo ir dirbo kilmingiesiems. Tai leido sumažinti sukilimų riziką.[5]
Sveikata[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Onsenų nauda sveikatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasak japonus, sergantis žmogus turi savyje sergančią bei užnuodytą dvasią. Pirmiausia reikia valyti sielą, o tik paskui gydyti kūną. Karštosios versmės buvo manoma yra geresnis gydymo būdas, negu geriami vaistiniai preparatai. Muromačio (Muramachi - 室町)periode gyvavo nuostata, kad onsenai turi stiprių gydomųjų galių. Karštosios versmės yra plačiai paplitusios geografiniu atžvilgiu po Japoniją, tai taip pat sustiprino vietinių gyventojų domėjimąsi ir terminiai vandenys kaip gydomoji priemonė pradėta taikyti jau apie VII – IX amžių. Onsenas gerina kraujo apytaką ir cirkuliaciją žmogaus kūne. Natūraliai susidariusiame onsene. esantis vanduo turi įvairių jame ištirpusių mineralinių medžiagų. Daugiausiai karštose versmėse yra kalcio ir natrio bikarbonato. Dėl esančios temperatūros onsene, kuri gali siekti iki 42 laipsnių pagal Celsijų, padidėja slėgis žmogaus kūne ir kraujo apytaka pagreitėja. Taip stiprinama širdis ir kiti vidaus organai. Tačiau procedūra ilgiausiai gali trukti iki pusvalandžio. Neretai žmogus onsene gali išbūti tik kiek daugiau nei 5 minutes. Taip pat karštosios versmės padeda žmogui kovoti su stresu ir atpalaiduoti kūną. Tai svarbu individo nervų sistemai. Terminis vanduo sušildo kūną, atpalaiduoja raumenis. Onsenai veikia raminančiai bei padeda sureguliuoti žmogaus miegą. Dar viena svarbi karštųjų versmių savybė – vanduo gydo raumenų ligas, pavyzdžiui, artritą. Onsenų vanduo sumažina raumenų sistemos skausmą. Karštosios versmės ya labai naudinga priemonė ligų prevencijai ir reabilitacijos procesui.[6]
Modernizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Onsenai dabartiniais laikais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Onsenų infrastruktūra nuo XVII a. žymiai pasikeitė. Tai lėmė aplink karštąsias versmes besikuriantys kurortai bei miestai. Išaugęs lankytojų skaičius pradėjo stipriai eikvoti gamtinius išteklius. Prie to prisidėjo didėjanti urbanizacija. Šalia onsenų yra pastatytos šventyklos, turinčios didelę kultūrinę svarbą Japonijai. Siekiant išsaugoti budistines šventyklas ir natūraliai gamtoje susidariusius terminių vandenų baseinus – rotenburo, pradėti rinkti vienkartiniai mokesčiai už apsilankymą. Dažniausiai tik per šventyklų teritoriją galima patekti prie karštųjų versmių. Renkami mokesčiai nesumažino žmonių susidomėjimo onsenais. Už surinktas lėšas buvo atnaujinama šventyklų infrastruktūra. Atsirado konkurenciniai santykiai tarp kurortų, kuriuose yra terminiai lauko baseinai. Padidėjo susidomėjimas toliau nuo pagrindinių centrų įsikurusiems onsenams. Juose renkami mažesni mokesčiai. Atsirado tvirtesni vidinio turizmo ryšiai bei padidėjo užsienio turistų susidomėjimas poilsiui karštųjų versmių kurortuose. Efektyviai renkami mokesčiai leido didinti Japonijos ekonomiką. Šiais laikais sakralinę onsenų reikšmę primena tik budizmo istorinis bei kultūrinis palikimas – šventyklos. Japonijos kaip ir kitų valstybių neaplenkė kultūrinio paveldo komercializacija.[7] Pradėta rengti šventes bei festivalius. Pramogų gausa – puikus rinkinys poilsiautojui. Kiekvienas kurortas kartu su onsenais bando išsiskirti savitumu bei teikiamomis paslaugomis. Pasaulyje didėja sveikatingumo turizmas, kai asmenys mėgstantis išmėginti skirtingo pobūdžio pirtis keliauja po pasaulį. Onsenai yra vieni populiariausių vietų, kur lankosi užsienio turistai, norintys išmėginti vandens pramogas Japonijoje. Vietiniai gyventojai laikosi senų tradicijų lankytis prie karštųjų versmių.[8]
Onsenų etiketas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Japonijoje yra labai gilios terminių baseinų tradicijos. Labai daug dėmesio yra skiriama pasiruošimo procedūroms. Karštųjų versmių naudojimas yra kaip tam tikras apeiginis procesas. Skiriasi vidaus ir lauko onsenų pasiruošimas. Viduje esantys terminių vandenų baseinai gali būti pritaikyti vienam asmeniui arba mažoms žmonių grupėms. Svarbu prieš einant į baseiną nusiprausti su prausimosi priemonėmis. Dažniausiai yra naudojamas muilas ar šampūnas. Šias priemones galima rasti ir kurortų viešbučiuose. Kitas svarbus atributas yra rankšluostis. Onsene žmogus būna be drabužių, taigi rankšluosčiu galima prisidengti, kol asmuo nėra baseine. Taip pat yra onsenai skirtingoms lytims. Atskirus terminių vandenų baseinus dažniausiai lanko užsienio turistai, kuriems nėra priimtina maudytis bendrai. Japonams svarbu laikytis nustatyto etiketo. Naudojantis onsenu svarbu laikytis rimties ir rodyti pagarbą kitiems asmenims. Pagal nusistovėjusias taisykles onsene asmenys negali garsiai bendrauti, filmuoti ar fotografuoti be administracijos žinios.[9]
Onsenai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kinosaki onsen[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kinosaki (城崎町) onsenas yra vienas unikaliausių kurortų Japonijoje. Manoma, kad karštosios versmės buvo atrastos XIII amžiuje. Kurortinis miestelis yra įsikūręs prie upės kranto ir yra išsaugojęs senąją architektūrą. Onsenas nuo jo eksploatacijos pradžios tapo labai populiarus valstybės mastu. Pasak japonų sveikatos departamento duomenis, jau 1923 metais jame buvo apsilankę daugiau negu vienas milijonas žmonių. Hiogo (Hyogo - 兵庫) prefektūra tapo viena lankomiausių Japonijoje. Kinosaki kurortas išsiskiria autentiškumu. Miestelį labai nepalietė visuotinė komercializacija. Įspūdinga gamta ir japoniška architektūra traukia turistus.
Arima onsen[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Arima (有馬) onsenas yra įsikūręs Kobės (神戸) mieste, Hiogo (Hyogo - 兵庫) prefektūroje. Kobė yra didmiestis, kuriame yra didelis uostas Honšiu (Honshu - 本州) saloje. 1874 metais tarp Kobės ir Osakos pastatytas geležinkelis. Pagerėjus susisiekimo infrastruktūrai susidarė patogesnės sąlygos pasiekti Arimos onseną, nes vietovė tapo Kobės miesto dalimi. Šiais laikais kurortas pasižymi modernia architektūra bei viešbučiais.
Takaragava onsen[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Takaragava (Takaragawa - 宝川) yra kurortas esantis netoli Japonijos sostinės Tokijo. Ši vieta garsėja rotenburo baseinais kalno tarpeklyje. Kurorte yra 4 karštosios versmės, 3 skirtos bendram naudojimui, o 1 rotenburo tik moteriškos lyties atstovėms.
Nidžimos onsen[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nidžima (Nii-jima - 新島) yra Idzu erchipelago sala. Tai vulkaninės kilmės sala su joje esančiai nedideliais žvejų kaimeliai, nedideliais kurortais bei viešbučiais ir geros kokybės paplūdimiais. Taip pat sala garsėja koraliniais rifais. Nidžimos onsenas išsiskiria savo architektūriniu sprendimu, nes jo išvaizda panaši į Panteono griuvėsius.
Zao onsen[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Zao (蔵王) yra kalnų slidinėjimo kurortas, esantis Jamagatos (Yamagata - 山形) prefektūroje. Vietovė gavo savo pavadinimą nuo Zao kalno. Kurorte teka versmė, jos vandens sudėtyje yra sieros. Upės vagoje yra pastatytas medinis onsenas.
Papildoma medžiaga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1. Japonijos onsenai http://pirtis.lt/lt/pristatome/pasaulio-pirtys/japoniska-pirtis/onsenas-siltuju-versmiu-pirtis
2. Onsenų naudojimas http://notesofnomads.com/faqs-using-japanese-onsen/
3. Travelience.com http://travelience.com/blog/top-10-recommended-onsen-hot-springs-to-visit-in-japan/
4. Onsenų etiketas http://www.onsenjapan.net/onsenbasics.php
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Adam, M., 2013. More Than a Bath: An Examination of Japanese Bathing Culture. [internete] rasta: http://scholarship.claremont.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1593&context=cmc_theses [žiūrėta 2016 10 29]
- ↑ Adam, M., 2013. More Than a Bath: An Examination of Japanese Bathing Culture. [internete] rasta: http://scholarship.claremont.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1593&context=cmc_theses [žiūrėta 2016 10 29]
- ↑ Buchele, G., 2013. How to do Japanese Onsen (without offending anyone). [internete] rasta: http://howibecametexan.com/2013/02/10/how-to-do-japanese-onsen-without-offending-anyone/ Archyvuota kopija 2016-12-01 iš Wayback Machine projekto. [žiūrėta 2016 11 23]
- ↑ Adam, M., 2013. More Than a Bath: An Examination of Japanese Bathing Culture. [internete] rasta: http://scholarship.claremont.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1593&context=cmc_theses [žiūrėta 2016 10 29]
- ↑ Adam, M., 2013. More Than a Bath: An Examination of Japanese Bathing Culture. [internete] rasta: http://scholarship.claremont.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1593&context=cmc_theses [žiūrėta 2016 10 29]
- ↑ Lynn, N., 2015. Benefits of Hot Springs spas. [internete] rasta: http://www.livestrong.com/article/146809-benefits-of-hot-springs-spas/ [žiūrėta 2016 11 22]
- ↑ Adam, M., 2013. More Than a Bath: An Examination of Japanese Bathing Culture. [internete] rasta: http://scholarship.claremont.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1593&context=cmc_theses [žiūrėta 2016 10 29]
- ↑ Thompson, A., 2012. The Japan times: If you need to bring drugs to Japan, sort out the paperwork — or else. [internete] rasta: https://web.archive.org/web/20150719081838/http://www.japantimes.co.jp/community/2012/11/06/how-tos/if-you-need-to-bring-drugs-to-japan-sort-out-the-paperwork-or-else#.Vqv5A63ouUl [žiūrėta 2016 11 16]
- ↑ Mclnerney, P., 2013. Onsen etiquette, Japan. Get it right! [internete] rasta: http://www.contentedtraveller.com/onsen-etiquette-japan-get-it-right/ [žiūrėta 2016 11 21]