Bojai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bojai - romėnų vartotas vardas senovės keltų gentims, skirtingu laiku sutiktoms Transalpinėje Galijoje (dabar Prancūzija), Cizalpinėje Galijoje (Šiaurės Italija), bet daugiausia Panonijoje (Vengrija), Bohemijoje, Moravijoje, vakarų Slovakijoje.
III a. pr. m. e. antroje pusėje bojai susivienijo su kitomis Cizalpinės Galijos gentimis ir etruskais kovoje su Roma. Jie buvo Hanibalo sąjungininkai, užmušė Liucijų Postumijų Albiną, iš kurio kaukolės padarė aukojimo indą. Po kurio laiko buvo nugalėti Telamone 224 m. pr. m. e. ir galiausiai 193 m. pr. m. e. prie Mutinos (dabar Modena). Netekus sostinės, dauguma bojų paliko Italiją.
