Čekų Silezija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Čekų Silezija
České Slezsko
Flag of Czech Silesia.svg Silesia.svg
České Slezsko po roce 1920 na mapě Česka.png

Čekų Silezija pažymėta žaliai. Raudonai pažymėti vadinamieji Moravijos enklavai.
Valstybė: Čekijos vėliava Čekija
Administracinis centras: Opava
Gyventojų (): 1 000 000
Plotas: 4 459 km²
Tankumas (): 224 žm./km²

Čekų Silezija (ček. České Slezsko; vok. Tschechisch-Schlesien; lenk. Śląsk Czesk) – istorinis Čekijos regionas, dalis didesnio istorinio Silezijos regiono. Dabar Čekų Silezija nėra atskiras administracinis vienetas, tačiau yra vienas iš trijų istorinių Čekijos regionų (kiti du – Bohemija ir Moravija).

Čekų Silezija yra Čekijos šiaurės rytuose, daugiausia Moravijos-Silezijos krašte, dalis jos yra šiaurinėje Olomouco krašto dalyje. Čekų Silezijos teritorija beveik visiškai sutampa su buvusios Aukštutinės ir Žemutinės Silezijos hercogijos (iki 1918 m. dar vadintos Austrijos Silezija) žemėmis. 1938–1945 m. šis kraštas dar vadintas Sudeten Silesia ('Sudetų Silezija'), užuominą į Sudetų kraštą.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Sudetų kalnuose esanti Čekų Silezija ribojasi su:

  • pietūs – Moravija,
  • šiaurė – Lenkija (Lenkijos Silezija). Pietvakariuose – buvusi Glaco grafystė, iki 1742 m. buvusi Bohemijos dalimi.
  • pietryčiai – Slovakija.

Ostrava yra maždaug geografiniame regiono centre. Kiti du svarbūs šio istorinio regiono miestai yra Opava ir Česky Tešynas (ček. Český Těšín). Pastarasis miestas istoriškai buvo dabartinio Lenkijos miesto Cešyno dalis.

Į rytus nuo regiono yra Karpatai. Didžiausios upės – Odra (vok. Oder), Opava ir Olsa (lenk. Olza), sudaranti natūralią sieną su Lenkija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmosios germanų gyvenvietės regione atsirado II amžiuje. Vėliau germanai pasitraukė į vakarus, o krašte apsigyveno slavai.

Dabartinė Čekų Silezija kilo iš nedidelės Silezijos dalies, kuri liko pavaldi Bohemijos karūnai ir Habsburgams po 1742 m. Pirmojo Silezijos karo. Tuomet didžioji Silezijos dalis atiteko Prūsijos karalystei. Tada Austrijos Silezija buvo pertvarkyta į Aukštutinės ir Žemutinės Silezijos hercogiją. Sostinė buvo Opava (vok. Troppau). 1900 m. hercogijos plotas buvo 5140 km², joje gyveno 670000 gyventojų.

1918 m. buvusi hercogija tapo dalimi naujai sukurtos Čekoslovakijos valstybės, išskyrus Cešyno Sileziją, kuri 1920 m. buvo padalinta tarp Čekoslovakijos ir Lenkijos. Čekoslovakija gavo vakarinę dalį. Pagal 1920 m. Versalio sutartį Hlučyno kraštas (ček. Hlučínsko, vok. Hultschiner Ländchen), anksčiau buvusi Prūsijos Silezijos dalis, irgi tapo Čekoslovakijos teritorija.

Pagal 1938 m. Miuncheno sutartį didžioji Čekų Silezijos dalis tapo reichsgau Sudetenlando dalimi, o Lenkija okupavo Užolsės sritį (lenk. Zaolzie) – žemes vakariniame Olsos krante. Metais vėliau visa tai kartu su Lenkija atiteko Vokietijai.

Čekų Silezijoje iki 1945 m. daugiausia gyveno vokiškai kalbantys žmonės, išskyrus Cešyno, Ostravo ir Hlučyno apylinkes. Po Antrojo pasaulinio karo Čekų Silezija ir Hlučyno kraštas grįžo Čekoslovakijai, o etniniai vokiečiai buvo išstumti. Siena su Lenkija vėl grįžo ant Olsos, ji buvo įtvirtinta 1958 m. sutartimi.