Šiaurės Karolina
| Šiaurės Karolina North Carolina | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-4) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
| ||||||
| Administracinis centras | Rolis | ||||||
| Apygardos | 100 | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų | ||||||
| Įkūrimo data | 1789 m. | ||||||
| Gubernatorius | Roy Cooper (D) | ||||||
| Gyventojų | 10 551 162 (9) | ||||||
| Plotas | 139 390 km² (28) | ||||||
| - vandens % | 9,5 % | ||||||
| Tankumas | 76 žm./km² (15) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Mičelo kalnas (2037 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-NC | ||||||
| Tinklalapis | nc.gov | ||||||
 Vikiteka |
Šiaurės KarolinaVikiteka | ||||||
Šiaurės Karolina (angl. State of North Carolina) – 12-oji JAV valstija, esanti šalies pietryčiuose, prie Atlanto vandenyno. Sostinė – Rolis, didžiausias miestas – Šarlotė. Plotas – 139,4 tūkst. km²; 10,5 mln. gyventojų (2021 m.).
Valstija paskelbta nuo 1789 m. lapkričio 21 d.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš rytų Šiaurės Karoliną skalauja Atlanto vandenynas. Pakrantė labai raižyta, gausu įlankų (didžiausia – Pamliko), užutėkių, estuarijų. Prie šiaurės rytinio kranto driekiasi barjerinių salų, bankų ir nerijų virtinė, rytuose užsibaigianti Hateraso kyšuliu, prie kurio nuskendę daugybė laivų.
Šiaurės Karolinos rytuose – Atlanto pakrantės žemuma. Palei pakrantę ji daug kur pelkėta, gausu maršų, šlapynių. Vakaruose paviršius kyla į kalvotą Pidmonto plynaukštę su izoliuotais kalnų masyvais (Sauratauno, Piloto, Juhuario), o pačiuose vakaruose pasiekia Apalačų kalnus – Mėlynųjų kalnų, Didžiųjų Dulsvųjų kalnų gūbrius. Juose stūkso aukščiausia ne tik Šiaurės Karolinos, bet ir visų Apalačų vieta – Mičelo kalnas (2037 m).
Valstijos klimatas subtropinis musoninis. Aukščiausia temperatūra sausį nuo +8–9 °C (kalnuose) iki +11–13 °C (pakrantėje), liepą – +29–32 °C, žemiausia, atitinkamai, -5–3 °C ir +19–22 °C. Per metus iškrinta 1100–1450 mm kritulių.[2] Drėgniausia būna liepą–rugpjūtį, sausiausia – spalį–lapkritį. Pūgos ar didelės audros retos, bet į pakrantę kartais užklysta uraganai, o giliau sausumoje būna tornadų.[3]
Šiaurės Karolinos upės neilgos, teka nuo Apalačų į vandenyną: Niusas, Keip Fyras, Taras, Roanokas, Katoba, Pi Di. Pačiuose vakaruose prasideda Misisipės baseino upės (Mažasis Tenesis ir kt.). Šiaurės rytuose daug seklių pelkėtų ežerų (didžiausias Matamuskito), ant upių sudaryta tvenkinių (Džono H. Kero ir kt.).
Dirvožemiai daugiausia rūgštžemiai, durpžemiai, rudžemiai.[2]
Valstijos miškingumas – 54 %.[4] Daugiausia tai lapuočių miškai, augantys kalnuose.
Šiaurės Karolinoje yra dalis Didžiųjų Dulsvųjų kalnų nacionalinio parko, Hateraso kyšulio ir Lukauto kyšulio nacionalinės pakrantės, Monitoro nacionalinis jūrų draustinis, Čerokių, Krouetano, Nantaheilos, Pisgo, Juvario nacionaliniai miškai, taip pat saugomos šlapynės, salos, natūralios upių vagos, kriokliai ir kt.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tankiausiai gyvenama centrinė valstijos dalis, rečiau Apalačai vakaruose ir pelkėtos žemumos šiaurės rytuose.
2020 m. etninė sudėtis:
- baltieji – 63,9 % (vokiečių, anglų, airių, italų, rusų kilmės)
- afroamerikiečiai – 21,8 %
- lotynoamerikiečiai – 10,7 % (meksikiečiai, hondūriečiai, puertorikiečiai, salvadoriečiai)
- azijiečiai – 4,0 % (kinai, vietnamiečiai, korėjiečiai, indai, filipiniečiai, hmongai)
- indėnai – 2,5 % (čerokiai, lambiai, meherinai, kroatanai, saponiai, okaničiai, vakmavai)
Didžiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2020 m. duomenys[5]
- Šarlotė (874,6 tūkst. gyv.)
- Rolis (467,7)
- Grinsboras (299,1)
- Daremas (283,5)
- Vinstonas-Seilemas (249,5)
- Fajetvilis (208,4)
- Keris (174,7)
- Vilmingtonas (115,4)
- Hai Pointas {114,1)
- Konkordas (105,3)
- Ašvilis (94,5)
- Grinvilis (87,6)
- Gastonija (80,4)
- Džeksonvilis (72,2)
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiaurės Karolina pirmauja pagal tabako auginimą, taip pat yra viena iš lyderių tekstilėje ir baldų gamyboje. Daugybė miškų tiekia žaliavą baldų gamintojams. Auginamos saldžiosios bulvės, kukurūzai, sojų pupelės, riešutai. Kitos pramonės šakos valstijoje yra chemikalų, kompiuterių, elektroninių mechanizmų gamyba. Valstija pirmauja šalyje pagal iškasamą lauko špatą, žėrutį, litį, taip pat išgaunami dideli kiekiai talko, fosfatų. Pagrindiniai žvejybos pramonės produktai yra krevetės, krabai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ 2,0 2,1 Šiaurės Karolina. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- ↑ North Carolina. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Forests of North Carolina, 2021, USDA.
- ↑ USA: North Carolina, citypopulation.de
| |||||