Čerokiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Čerokiai
Čerokių vaikai tautiniais rūbais (1939 m.)
Čerokių vaikai tautiniais rūbais (1939 m.)
Gyventojų skaičius 316 000[1]
Populiacija šalyse Jungtinės Amerikos Valstijos Jungtinės Valstijos (Oklahoma, Šiaurės Karolina)
Kalba (-os) anglų, čerokių
Vėliava Flag of the Cherokee Nation.svg
Religijos krikščionybė (pietų baptistai ir metodistai), tradicinis tikėjimas, kitos mažos krikščioniškos grupės
Giminingos etninės grupės tuskarorai, kiti irokėzai; čikasavai, čoktavai, krikai, seminolai (Penkios civilizuotos gentys)
Commons-logo.svg Vikiteka: ČerokiaiVikiteka

Čerokiai (sav. ᎠᏂᏴᏫᏯ / ᏣᎳᎩ = Aniyvwiyaʔi / Tsalagi) – Šiaurės Amerikos indėnų (irokėzų) tauta, kilusi iš rytinės ir pietrytinės jos dalies bei priklausanti vienai iš Penkių civilizuotų genčių. Tai viena gausiausių JAV indėnų tautų, dabar įsikūrusi daugiausia Oklahomoje (prie Neimo upės, iki jos santakos su Arkanzasu) ir Šiaurės Karolinoje (Apalačų priekalnėse). Čerokių kalba nykstanti, išstumta iš kasdienio vartojimo anglų kalbos.

XVIII a. iš Ohajo aukštupio sričių buvo išstumti kitų irokėzų į dab. JAV pietryčius. Įsikūrė Mėlynojo kalnagūbrio pašlaitėse. Skirstėsi į 3 grupes, vartojusias skirtingas čerokių kalbos tarmes: žemutinius (išnykę; prie Savanos aukštupio), vidurinius arba rytų čerokius (prie Takasegio upės) ir kalnų arba aukštutinius čerokius (dab. Džordžijos ir rytų Tenesio kalnuoti rajonai; jų kalba tapo literatūrine). XVIII a. pr. populiacija siekė ~20 tūkst. žmonių. Vertėsi kapline-lydimine žemdirbyste (augino kukurūzus, tabaką, moliūgus), rankiojimu, medžiokle, žvejyba. Skirstėsi į matrilinijines gimines, kurios sudarė 7 fratrijas. Amžiaus pabaigoje kiekviena gyvenvietė turėjo savivaldą. Turėjo „baltuosius“ (taikos) ir „raudonuosius“ (karo) vadus. Rinkdavo aukščiausiąjį vadą, o fratrijų atstovai sudarė senolių tarybą. Tradicinis čerokių būstas buvo stačiakampio plano, iš statmenų žardžių sienų, dengtas šakomis ir žievėmis. Santuoka matrilokalinė, buvo leidžiama poligamija.

Rytų čerokių pauvau šokėjas

XVIII a. pab. – XIX a. pr. pasirašė nelygiavertes sutartis su JAV atstovais, todėl buvo ištremti iš savo derlingų žemių į skurdžias prerijas. Pagal Indėnų iškeldinimo aktą 1838-ųjų gegužės 26-ąją federalinė kariuomenė prievarta iškeldino tūkstančius čerokių indėnų iš jų žemių į specialiai indėnams paruoštą teritoriją rytų Oklahomoje. Daugiau nei 4000 čiabuvių žuvo „ašarų kelyje“ nuo bado ir ligų nepasiekę kelionės tikslo. Rytų čerokiai perkėlimui priešinosi ir dalinai išsilaikė senosiose žemėse. XIX a. čerokis Sekvoja sukūrė skiemeninį raštą, pradėta leisti literatūra čerokių kalba. XX a. pr. gentinė savivalda buvo panaikinta, bet apie 1970 m. grąžinta.

Čerokiai smarkiai rasiškai sumišo. Dabar verčiasi žemės ūkiu, prekyba, smulkiuoju verslu, dirba pramonės įmonėse. Oklahomos čerokiai patys turi pramonės įmonių.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. užsirašę į gentis. Čerokių kilmę sau priskiria 819 tūkst. JAV gyventojų
  2. Чироки,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.