Hondūriečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hondūriečiai
Hondūriečiai iš Čolutekos
Hondūriečiai iš Čolutekos
Gyventojų skaičius ~10 mln.
Populiacija šalyse Hondūro vėliava Hondūras: ~8 mln.
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos: 1,5 mln.
Meksikos vėliava Meksika
Kanados vėliava Kanada
Ispanijos vėliava Ispanija: ~60 tūkst.
Kalba (-os) ispanų, iš dalies anglų
Vėliava
Religijos krikščionybė (pagr. katalikybė)
Giminingos etninės grupės indėnai (lenkai, čorčiai, pečai, tolupanai, miskitai ir kt.), ispanai; kiti lotynoamerikiečiai (ypač salvadoriečiai, nikaragviečiai, gvatemaliečiai), garifūnai, karibiečiai
Vikiteka: Hondūriečiai

Hondūriečiai (isp. Hondureños) – lotynoamerikiečių tauta, susiklosčiusi Hondūro valstybėje. Populiacija – apie 10 mln. žmonių. Be Hondūro dar gyvena išeivijoje JAV, Meksikoje, Kanadoje, Ispanijoje. Rasiškai dauguma (~90 %) hondūriečių yra metisai (ladino), likusius sudaro baltieji kreolai (daugiausia ispanų kilmės), indėnai, juodaodžiai (daugiausia garifūnai). Vartoja ispanų kalbos hondūrietišką tarmę, Karibų pakrantėje – ir anglų. Dauguma (~97 %) – Romos katalikai, likę daugiausia protestantai.

Nuo XVI a. prasidėjusi ispanų kolonizacija nulėmė vietos indėnų asimiliaciją ir akultūraciją – dėl to susidarė metisų dauguma. Karibų pakrantės indėnai buvo beveik visiškai sunaikinti, kitur išliko labai negausiai. Nuo XVI a. pab. ir per XVIII a. į Hondūrą kėlėsi metisai iš Gvatemalos, o XVIII–XIX a. iš Vest Indijos į Moksitų krantą kėlėsi garifūnai bei juodaodžiai karibiečiai, vėliau iš dalies asimiliuoti hondūriečių. Nacionalinė konsolidacija prasidėjo po išsivadavimo iš kolonijinės santvarkos 1821 m. ir 1838 m. paskelbus Hondūro nepriklausomybę.

Hondūriečiai dirba žemės ūkyje, plantacijose (augina kavamedžius, bananus, taip pat kukurūzus, ankštinius, moliūgus ir kt.).

Tradicinis būstas statomas iš medinių grebėstų, apteptų moliu, su dvišlaičiu šiaudiniu stogu. Apranga panaši į kitų Lotynų Amerikos tautų. Virtuvės pagrindą sudaro patiekalai iš kukurūzų miltų, per šventes valgomas topado (mėsa, troškinta su kokosų pienu ir daržovėmis).

Folkore ryškios indėniškos įtakos.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Гондурасцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.