Litis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Litis (Li)
Li-TableImage.png
Periodinė grupė Šarminis metalas
Atomo numeris 3
Išvaizda Balkšvas metalas
Li,3.jpg
Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)
6,941 а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys 155 pm
Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)
519,9(5,39) kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija [He] 2s1
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys 163 pm
Jono spindulys 68 (+1e) pm
Elektroneigiamumas 0,98 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas -3,06 V
Oksidacijos laipsniai 1
Termodinaminės savybės
Tankis 0,534 g/cm³
Šiluminė talpa 3,489 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas 84,8 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra 553,69 K
Lydymosi šiluma 2,89 kJ/mol
Virimo temperatūra 1118,15 K
Garavimo šiluma 148 kJ/mol
Molinis tūris 13,1 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė kubinė, tūriškai centruota
Gardelės periodas 3,490 Å

Litis – sidabriškai baltas šarminis metalas, atvirame ore apsineša tamsiai pilku apnašu (Li2O ir Li3N).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Litį 1817 m. atrado Švedijos chemikas ir mineralogas Johanas Augustas Arfvedsonas (Johan August Arfwedson). 1818 m. metalinį litį pirmą kartą elektrolizės būdu išgavo Anglijos chemikas, fizikas ir geologas Humphry Davy.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bercelijus metalą pavadino ličiu dėl to, kad norėjo išryškinti jo skirtumą nuo natrio ir kalio, kurie tuo metu buvo randami tik druskose, tuo tarpu kai litis buvo išgaunamas ir iš akmenų (gr. lithos – akmuo).

Fizinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Litis – pats lengviausias metalas, jo tankis esant 0 °C lygus 0,539 g/cm³. Litis minkštas ir plastiškas kaip plastelinas. Ličio lydymosi ir virimo temperatūros – 180,5 °C ir 1327 °C – pačios aukščiausios tarp IA grupės metalų.

Cheminės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palyginus su natriu litis yra mažiau chemiškai aktyvus. Su vandeniu litis reaguoja silpniau nei kiti IA grupės metalai. Su deguonimi ir azotu litis reaguoja kambario temperatūroje, o esant 200 °C – užsidega. Paprastomis sąlygomis litis aktyviai reaguoja su visais halogenais.

Radimvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laikoma, kad didelė dalis pasaulinių ličio atsargų arba apie 5,4 mln. tonų yra Bolivijos Ujūnio druskožemyje.[1] Taip pat litis išgaunamas Čilėje, Argentinoje, Brazilijoje, Rusijoje, JAV, Konge, Kinijoje, Australijoje, Serbijoje.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.amusingplanet.com/2011/08/salar-de-uyuni-in-boliva-worlds-largest.html Salar de Uyuni in Boliva: World’s Largest Salt Flat
  2. https://www.uts.edu.au/sites/default/files/Mohretal2010lithiumresourcesandproduction.pdf Lithium Resources and Production: A Critical Global Assessment



Vikiteka