Nerija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kuršių nerija ties Pilkopa

Nerija – siaura, sąnašinė sausumos juosta iš smėlio arba gargždo, žvirgždo, atitverianti lagūną ar limaną nuo jūros. Nerija susidaro susiklosčius sąnašoms, kurias suneša išilginės priekrantinės jūros srovės ir bangos. Tai tokios pačios srovės ir bangos, kurios sukelia dreifą.[1]

Nerijos gale paprastai būna sąsiauris, jungiantis įlanką su jūra. Nerija, sujungusi salą su žemynu ir pavertusi ją pusiasaliu, vadinama tombolu.[2]

Ilgiausia pasaulyje yra Arabato nerija (112 km),[3] įsiterpusi į Azovo jūrą.

Lietuvos teritorijoje nusidriekusi Kuršių nerija, šalimais – Aismarių nerija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Duane, D.B. and James, W.R., 1980, "Littoral transport in the surf zone elucidated by an Eulerian sediment tracer experiment: " Journal of Sedimentary Petrology. vol. 50, p. 929–942
  2. Nerija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  3. Petrov, V.P. (1964). Geography of the Soviet Union: Physical features. p. 112.