Banka

Šis straipsnis apie jūros seklumą. Apie salą Indonezijoje skaitykite straipsnyje Bankos sala.

Banka – didelė pakili jūros dugno vieta, sekluma. Susidaro vandenyno šelfe, prie upių žiočių. Gali būti ir vulkaninės kilmės. Seklios bankos labai pavojingos laivybai. Dauguma bankų labai žuvingos.

Svarbiausios bankos

Didžiausios pasaulio bankos:

Niufaundlando (280 000 km²),^[1] Atlanto vandenyne
Aguljaso dubuma (116 000 km²)^[2]
Didžioji Bahamų banka (95 798 km², turi salų, plotas neįskaičiuoja jų)
Saja de Maljos (35 000 km², neįtraukiant atskiros Šiaurės bankos, mažiausias gylis 7 m) Indijos vandenyne
Seišelių banka (31 000 km², įtraukiant 266 km² salas)
Džordžo banka (28 800 km²)
Landsdauno banka (4300 km²,^[3] vakarų Naujojoje Kaledonijoje, mažiausias gylis 3,7 m)
Dogerio (17 600 km², mažiausias gylis 13 m), Šiaurės jūroje
Mažoji Bahamų banka (14 260 km², turi salų, plotas neįskaičiuoja jų)
Didžioji Čagoso (12 642 km, įtraukiant 4,5 km² salas)

Šaltiniai

↑ Fisheries and Oceans Canada Backgrounder: The Grand Banks and the Flemish Cap. Retrieved on: October 11, 2008.
↑ Whittle, C. P. (2012). „Characterization of Agulhas Bank upwelling variability from satellite-derived sea surface temperature and ocean colour products“ (PDF). American Geophysical Union Chapman Conference. Nuoroda tikrinta 2015-03-29.
↑ Le parc naturel de la mer de Corail Archyvuota kopija 2020-08-06 iš Wayback Machine projekto., p. 26

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas banka

[1] Fisheries and Oceans Canada Backgrounder: The Grand Banks and the Flemish Cap. Retrieved on: October 11, 2008.

[2] Whittle, C. P. (2012). „Characterization of Agulhas Bank upwelling variability from satellite-derived sea surface temperature and ocean colour products“ (PDF). American Geophysical Union Chapman Conference. Nuoroda tikrinta 2015-03-29.

[3] Le parc naturel de la mer de Corail Archyvuota kopija 2020-08-06 iš Wayback Machine projekto., p. 26

[1]

[2]

[3]