Lietuvos monetų kalykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 54°40′12″ š. pl. 25°14′09″ r. ilg. / 54.67000°š. pl. 25.23583°r. ilg. / 54.67000; 25.23583

Lietuvos monetų kalykla
FormaUAB
ĮkurtaLietuva Lietuva (1990 m. gruodžio 10 d. (1990-12-10))
Centrinė būstinėEigulių g. 4, Vilnius, Lietuva Lietuva
Svarbiausi darbuotojaiDonatas Sirgedas
ProdukcijaApyvartinės ir kolekcinės monetos, valstybės apdovanojimo ženklai (ordinai ir medaliai), įvairūs medaliai, ženkleliai, žetonai, metaliniai spaudai, žymekliai, štampai poligrafijai ir kiti gaminiai.[1]
Įplaukos5 000 000 € (2016 m.)[2]
Darbuotojų59
Tinklalapiswww.kalykla.lt
Kalyklos buveinė Vilniuje, Eigulių g. 4

Lietuvos monetų kalykla (LMK) – monetų kalykla, tikslaus metalo apdirbimo įmonė Vilniuje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gruodžio 10 d. nutarimu ir atgaivino viduramžiais klestėjusio, tarpukario Lietuvoje pratęsto ir 1940 m. nutraukto lietuviškų monetų kaldinimo tradicijas. 1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę ir 1922 m. spalio 2 d. į apyvartą išleidus naują lietuvišką piniginį vienetą – litą, 1925 m., monetos buvo kalamos užsienyje, o 1936 m. ir 1938 m. laidų monetos buvo kalamos Kauno Spindulio spaustuvėje įrengtoje monetų kalykloje.

2005 m. valstybės įmonė „Lietuvos monetų kalykla“ pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, kurios 100% akcijų priklauso valstybei. Akcijas patikėjimo teise valdo UAB „Lietuvos monetų kalykla“ steigėjas – Lietuvos bankas.[3]

Produkcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos monetų kalykloje gaminamos apyvartinės centų ir litų monetos, proginės ir apyvartinės proginės monetos, valstybiniai apdovanojimai (ordinai ir medaliai), pasižymėjimo ženklai ir kita produkcija.

1992 m. pradėjo kalti 1, 2 ir 5 centų nominalo lietuviškas apyvartines monetas. 1997 m. nukaltos naujo pavyzdžio apyvartinės 10, 20 ir 50 centų monetos, o 1998 m. – naujo pavyzdžio apyvartinės 1, 2 ir 5 litų monetos, iš jų 2 ir 5 litų monetos yra dvimetalės.

Nuo 1993 m. gamina progines monetas. Pirmoji proginė 10 litų vario ir nikelio lydinio moneta skirta lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 60-osioms metinėms paminėti. Pirmoji proginė 50 litų sidabro moneta išleista 1995 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui pažymėti. LMK nukalė Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) monetų programos „Pasaulio vaikai“ lietuvišką proginę monetą.

1993 m. pagaminti pirmieji LR valstybės apdovanojimai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas bei Dariaus ir Girėno medalis, 1994 m. pagamintas Vytauto Didžiojo ordinas. 2004 m. kalykla pagal istorinius pavyzdžius atkūrė ir pradėjo gaminti Latvijos Respublikos valstybės apdovanojimų ženklus (ordinus, medalius, jų pakaitus).

Dalyvaudama Vokietijos kompanijos MDM Munzhandelsgesellschaft GmbH, Deutche Munze ir Lietuvos banko programoje pagamino proginę aukso monetą iš serijos „Mažiausios aukso monetos pasaulyje. Aukso istorija“. Nuo 2001 m. LMK kala monetas Armėnijos ir Baltarusijos centriniams bankams.

2006 m. nukaldinti 2007 m. pavyzdžio lietuviškų euro monetų bandomieji tiražai.

2007 m. nukaldintos pirmosios monetos Kirgizijos nacionaliniam bankui.

2010 m. pradėta bendradarbiauti su Gruzijos Prezidentūra (sukurtas ir nukaldintas Prezidento ordinas su miniatiūra).

2014 m. birželio 16 d. pradėtos kaldinti 2015 m. laidos lietuviškos bandomosios 1 euro monetos. Liepos 24 d. pradėtas masinis lietuviškų apyvartinių euro monetų kaldinimas.[4]

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Mūsų veikla“. Lietuvos monetų kalykla. 
  2. „Įmonė Lietuvos monetų kalykla“. rekvizitai.lt. 
  3. „Valdymas“. Lietuvos monetų kalykla. 
  4. „Mūsų istorija“ (PDF). Lietuvos monetų kalykla. [neveikianti nuoroda]
  5. https://www.delfi.lt/verslas/verslas/paskirtas-naujas-monetu-kalyklos-direktorius.d?id=25797235
  6. https://www.lb.lt/lt/naujienos/news2379-lt[neveikianti nuoroda]
  7. „Valdymas“. Nuoroda tikrinta 2023 m. sausio 2 d.. „Lietuvos monetų kalyklos direktorius nuo 2022 m. spalio mėn. 05 d.“ 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]