Lietuvos žurnalistų sąjunga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) – Lietuvos periodinės spaudos darbuotojus vienijanti organizacija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1922 m. kovo 11 d. įkurta spaudos darbuotojus vienijanti organizacija.

1929 m. kovo 22 d. Kaune perorganizuota į Lietuvos žurnalistų sąjungą, atskirą periodinės spaudos darbuotojų organizaciją.

1930 m. perregistruoti įstatai. Pagal juos tikruoju Sąjungos nariu galėjo būti kiekvienas žurnalistas Lietuvos pilietis, mokąs valstybinę kalbą ir išdirbęs ne mažiau kaip dvejus metus bei tebedirbąs periodinėje spaudoje kūrybinį darbą, kuris jam yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Be tikrtųjų narių, LŽS buvo ir nariai korespondentai – žurnalistinį darbą dirbantys žmonės, kuriems darbas spaudoje nėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

1935 m. Pasaulio lietuvių kongreso metu, Kaune LŽS sukvietė viso pasaulio lietuvių spaudos atstovų konferenciją.

1934, 1937 ir 1940 m. buvo išleistas „Lietuvos žurnalistų sąjungos metraštis”. 1940 m. pradžioje sąjungoje buvo 208 nariai.

1940 m. balandžio 11 d. po padarytų pakeitimų LŽS buvo 3 kategorijų nariai: nariai profesionalai, nariai visuomenininkai ir nariai korespondentai. Pagrindiniai LŽS organai buvo visuotinis susirinkimas, valdyba, garbės teismas ir revizijos komisija. Į LŽS valdybą buvo renkami tik nariai profesionalai. LŽS valybos pirmininkais buvo J. Putrickis (1929-34), V. Kemežys (1934-36), Izidorius Tamošaitis (1937-38), Augustinas Gricius (1939-40), V. Alantas (1940).

1940 m. viduryje, TSRS okupavus Lietuvą, sąjungos veikla buvo nutraukta.

1946 m. Vakarų Vokietijoje (Hanau, Hesenas) lietuvių pabėgėlių stovykloje įkurta Lietuvių žurnalistų sąjunga.

Nuo 1953 m. LŽS savo darbą tęsė JAV, Niujorke, kur ir veikė iki Nepriklausomybės atkūrimo. (ji egzistuoja ir iki šių dienų)

1957 m. Lietuvoje buvo įkurta Lietuvos TSR žurnalistų sąjunga, veikusi kaip TSRS žurnalistų sąjungos padalinys.

1990 m. Lietuvos žurnalistų suvažiavime buvo patvirtinti nauji įstatai, pagal kuriuos LŽS yra nepriklausoma, nepolitinė demokratinė visuomeninė profesinė organizacija, vienijanti žurnalistus profesionalus.

Funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai organizacijos tikslai - ginti žurnalistų teises ir laisves, gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas, garantuoti profesinės etikos normų laikymąsi, rūpintis žurnalistų mokymu, siekiant šių tikslų aktyviai dalyvauti šalies ir tarptautinių organizacijų veikloje.

Dabar LŽS išskiriami tikrieji nariai ir nariai korespondentai. Aukščiausias sąjungos valdymo organas - suvažiavimas. Kas ketverius metus kviečiamo suvažiavimo metu yra renkamas pirmininkas. Tarp suvažiavimų LŽS valdo Taryba, Valdyba ir pirmininkas. Taryba tvirtina strategines veiklso kryptis, sąmatas, sptrendžia kitus svarbiausius veiklos klausimus. Valdyba atsako už numatytos veiklos programos įgyvendinimą, jai įgyvendinti sudaro reikalingas struktūras, tvirtina priemonių planą ir atsiskaito suvažiavimui. Valdybą sudaro LŽS pirmininkas, skyrių ir klubų pirmininkai. Į tarybą įeina pirmininkas, visa valdyba bei po vieną atstovą nuo 20 kiekvieno klubo yr skyriaus narių. Nuo 1990 iki 2003 m. gegužės žurnalistų sąjungai pirmininkavo Rimgaudas Eilunavičius. XIII-ojo LŽS suvažiavimo metu (2003 m. gruodžio 6 d.) pirmininku buvo išrinktas Dainius Radzevičius.

Leidiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Žurnalistika", sąjungos metraštis 1973-1990 m. leistas Vilniuje.
  • „Žurnalistų žinios", mėnraštis leidžiamas Vilniuje 1988-1992 m. ir nuo 1997 m. gegužės mėn.

Žurnalistų premijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė - nuo 1992 m. kasmet skiriama V. Kudirkos premija (į ją pretenduoti galima tik vieną kartą). Nuo 1998 m. žurnalistai apdovanojami V. Gedgaudo premija už publicistiką. Nuo 2002 m. kartu su Lietuvos rašytojais bendros sąjungos įkūrimo dieną skiriama T. Vaižganto premija. Remdamasi Žurnalistų etikos kodeksu LŽS kartu su įvairiomis žinybomis dalyvauja kitų premijų vertinime ir teikime.

Narystė tarptautinėse organizacijose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]