Vokiečių kalbos abėcėlė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Umliauto atsiradimas, kaip parodyta su raide ä.

Vokiečių kalbos abėcėlėlotyniškos abėcėlės variantas, skirtas vokiečių kalbai užrašyti. Šiandien bendrinėje kalboje naudojamos 26 lotyniškos raidės ir trys su umliauto ženklu (Ä, Ö, Ü). Vokietijoje, Austrijoje ir Liuksemburge,[1] kaip ir vokiečių mažumų rytų Belgijoje[2], Danijos pietuose[3] ir Italijoje (Pietų Tirolije),[4] dar vartojamas escetas (ß), o Šveicarijoje ir Lichtenšteine šios raidės atsisakyta.

Atskiros raidės yra bevardės giminės, jų artikelis yra das („das A“, „das B“ ir t. t.)

Vokiečių kalboje naudojamos raidės:

Didžiosios raidės A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z Ä Ö Ü
Mažosios raidės a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z ä ö ü ß

Įvairiose tarmėse, istoriniuose dokumentuose ir rašant ne vokiškus žodžius, buvo arba yra naudojamos ir kitos raidės.

Eilės tvarka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raidės abėcėlėje išsidėsčiusios šia tvarka:

Rašytinė abėcėlė
  1. A/a ir Ä
  2. B/b
  3. C/c
  4. D/d
  5. E/e
  6. F/f
  7. G/g
  8. H/h
  9. I/i
  10. J/j
  11. K/k
  12. L/l
  13. M/m
  14. N/n
  15. O/o ir Ö
  16. P/p
  17. Q/q
  18. R/r
  19. S/s
  20. T/t
  21. U/u ir Ü
  22. V/v
  23. W/w
  24. X/x
  25. Y/y
  26. Z/z
  27. ß (Eszett)

Šis skirstymas nėra vienintelis. Jis gali ypač keistis nurodant umliautą ir escetą.

Raidžių tarimas ir pavadinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemiau pateiktas žodžių tarimas (pagal tarptautinę fonetinę abėcėlę) ir tada nurodomas galimas pavyzdys pagal rašybos taisykles (aa ir oo yra retai sutinkami, dėl to neminimi: taip pat mažai žinomi variantai su ä, tarkim Änn, Än). Paryškintai pateikti ir žodynuose randami rašymo būdai.

  • A/a: [aː] Ah, A (tik žodyje Abece)
  • Ä/ä: [ɛː] Äh, Ä; kartais ir A-Umlaut
  • B/b: [beː] Beh, Bee, Be (tik žodyje Abece)
  • C/c: [tseː] Ceh, Cee, Ce (tik žodyje Abece)
  • D/d: [deː] Deh, Dee, De
  • E/e: [eː] Eh, Ee, E
  • F/f: [ɛf] Eff (tik žodyje Effeff), Ef
  • G/g: [geː] Geh, Gee, Ge
  • H/h: [haː] Hah, Ha
  • I/i: [iː] Ih, I
  • J/j: [jɔt] Jott, Jot; Austrijoje taip pat [jeː] Jeh, Jee, Je
  • K/k: [kaː] Kah, Ka
  • L/l: [ɛl] Ell, El
  • M/m: [ɛm] Emm, Em
  • N/n: [ɛn] Enn, En
  • O/o: [oː] Oh, O
  • Ö/ö: [øː] Öh, Ö; kartais ir O-Umlaut
  • P/p: [peː] Peh, Pee, Pe
  • Q/q: [kuː] Quh, Qu; Austrijoje taip pat [kveː] Queh, Quee, Que
  • R/r: [ɛr] Err, Er
  • S/s: [ɛs] Ess, Es (tik Eszett)
  • ß: [ɛs't͡sɛt] Esszett, Eszett, Esszet, Eszet; auch: scharfes S [ɛs] (kitus pavadinimus žiūrėkite čia ß)
  • T/t: [teː] Teh, Tee, Te (tik Tezett)
  • U/u: [uː] Uh, U
  • Ü/ü: [yː] Üh, Ü; kartais ir U-Umlaut
  • V/v: [faʊ] Vau
  • W/w: [veː] Weh, Wee, We
  • X/x: [iks] Ix (tik žodyje ausixen)
  • Y/y: ['iupsilɔn] iupsilon
  • Z/z: [t͡sɛt] Zett, Zet

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos ir šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ministerin für Erziehung und Berufsausbildung, Mady Delvaux-Stehres: Communiqué - Neuregelung der deutschen Rechtschreibung im luxemburgischen Schulsystem. 3. August 2005 (online)
  2. Deutschsprachige Gemeinschaft in Belgien: Zuständigkeiten
  3. http://www.nordschleswiger.dk/SEEEMS/2.asp Website der deutschsprachigen Tageszeitung „Der Nordschleswiger“ (Dänemark)
  4. Landmaus Nr 12

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]