Vokiečių kalbos abėcėlė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Umlauto atsiradimas kaip čia parodyta ant ä raidės

Vokiečių kalbos abėcėlė yra vokiškas lotyniškos abėcėlės variantas, kuris yra skirtas rašant vokiečių kalbą. Šiandieniniam standartiniam naudojimui yra naudojamos 26 lotyniškos raidės plius dar trys umliautai (Ä, Ö, Ü). Vokietijoje, Austrijoje ir Liuksemburge[1] kaip ir vokiečių mažumų rytų Belgijoje[2], Danijos pietuose[3] ir Italijoje (Pietų Tirolije)[4] dar prisideda Escetas (ß), o Šveicarijoje ir Lichtenšteine, ne.

Atskiros raidės yra niekatrosios giminės ir jų artikėlis yra das(„das A“, „das B“ ir t. t.).

Vokiečių kalboje naudojamos raidės:

Didžiosios raidės A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z Ä Ö Ü
Mažosios raidės a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z ä ö ü ß

Užrašant įvairias tarmes ir istoriniuose dokumentuose, šiuo metu ir praeityje buvo naudojamos dar ir kitos raidės, o taip pat rašant ne vokiškus žodžius.

Eilės tvarka[taisyti | redaguoti kodą]

Raidės yra išsidėsčiusios šia tvarka abėcėlėje:

Rašytinė abėcėlė
  1. A/a ir Ä
  2. B/b
  3. C/c
  4. D/d
  5. E/e
  6. F/f
  7. G/g
  8. H/h
  9. I/i
  10. J/j
  11. K/k
  12. L/l
  13. M/m
  14. N/n
  15. O/o ir Ö
  16. P/p
  17. Q/q
  18. R/r
  19. S/s
  20. T/t
  21. U/u ir Ü
  22. V/v
  23. W/w
  24. X/x
  25. Y/y
  26. Z/z
  27. ß (Eszett)

Šis rūšiavimas nėra vienintelis. Jis gali ypač keistis tose vietose kur nurodomas umlautas ir escetas.

Raidžių tarimas ir pavadinimai[taisyti | redaguoti kodą]

Žemiau yra pateiktas žodžių tarimas (pagal tarptautinę fonetinę abėcėlę) ir tada seka galimas, pagal rašybos taisykles, rašymo pavyzdys (aa ir oo yra retai sutinkami, dėl to yra neminimi: taip pat mažai žinomi varinatai su ä, tarkim Änn, Än). Pastorintai parašyti rašymo būdai, kurie yra randami ir žodynuose.

  • A/a: [aː] Ah, A (tik žodyje Abece)
  • Ä/ä: [ɛː] Äh, Ä; kartais ir A-Umlaut
  • B/b: [beː] Beh, Bee, Be (tik žodyje Abece)
  • C/c: [tseː] Ceh, Cee, Ce (tik žodyje Abece)
  • D/d: [deː] Deh, Dee, De
  • E/e: [eː] Eh, Ee, E
  • F/f: [ɛf] Eff (tik žodyje Effeff), Ef
  • G/g: [geː] Geh, Gee, Ge
  • H/h: [haː] Hah, Ha
  • I/i: [iː] Ih, I
  • J/j: [jɔt] Jott, Jot; Austrijoje taip pat [jeː] Jeh, Jee, Je
  • K/k: [kaː] Kah, Ka
  • L/l: [ɛl] Ell, El
  • M/m: [ɛm] Emm, Em
  • N/n: [ɛn] Enn, En
  • O/o: [oː] Oh, O
  • Ö/ö: [øː] Öh, Ö; kartais ir O-Umlaut
  • P/p: [peː] Peh, Pee, Pe
  • Q/q: [kuː] Quh, Qu; Austrijoje taip pat [kveː] Queh, Quee, Que
  • R/r: [ɛr] Err, Er
  • S/s: [ɛs] Ess, Es (tik Eszett)
  • ß: [ɛs't͡sɛt] Esszett, Eszett, Esszet, Eszet; auch: scharfes S [ɛs] (kitus pavadinimus žiūrėkite čia ß)
  • T/t: [teː] Teh, Tee, Te (tik Tezett)
  • U/u: [uː] Uh, U
  • Ü/ü: [yː] Üh, Ü; kartais ir U-Umlaut
  • V/v: [faʊ] Vau
  • W/w: [veː] Weh, Wee, We
  • X/x: [iks] Ix (tik žodyje ausixen)
  • Y/y: ['iupsilɔn] iupsilon
  • Z/z: [t͡sɛt] Zett, Zet

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos ir šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Ministerin für Erziehung und Berufsausbildung, Mady Delvaux-Stehres: Communiqué - Neuregelung der deutschen Rechtschreibung im luxemburgischen Schulsystem. 3. August 2005 (online)
  2. Deutschsprachige Gemeinschaft in Belgien: Zuständigkeiten
  3. http://www.nordschleswiger.dk/SEEEMS/2.asp Website der deutschsprachigen Tageszeitung „Der Nordschleswiger“ (Dänemark)
  4. Landmaus Nr 12

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]