Vokiečių kalbos abėcėlė

Umliauto atsiradimas, kaip parodyta su raide ä.

Vokiečių kalbos abėcėlė – lotyniškos abėcėlės variantas, skirtas vokiečių kalbai užrašyti. Šiandien bendrinėje kalboje naudojamos 26 lotyniškos raidės ir trys su umliauto ženklu (Ä, Ö, Ü). Vokietijoje, Austrijoje ir Liuksemburge,^[1] kaip ir vokiečių mažumų rytų Belgijoje^[2], Danijos pietuose^[3] ir Italijoje (Pietų Tirolije),^[4] dar vartojamas escetas (ß), o Šveicarijoje ir Lichtenšteine šios raidės atsisakyta.

Atskiros raidės yra bevardės giminės, jų artikelis yra das („das A“, „das B“ ir t. t.)

Vokiečių kalboje naudojamos raidės:

Didžiosios raidės	A	B	C	D	E	F	G	H	I	J	K	L	M	N	O	P	Q	R	S	T	U	V	W	X	Y	Z	Ä	Ö	Ü	ẞ
Mažosios raidės	a	b	c	d	e	f	g	h	i	j	k	l	m	n	o	p	q	r	s	t	u	v	w	x	y	z	ä	ö	ü	ß

Įvairiose tarmėse, istoriniuose dokumentuose ir rašant ne vokiškus žodžius, buvo arba yra naudojamos ir kitos raidės.

Eilės tvarka

Raidės abėcėlėje išsidėsčiusios šia tvarka:

A/a ir Ä/ä
B/b
C/c
D/d
E/e
F/f
G/g
H/h
I/i
J/j
K/k
L/l
M/m
N/n
O/o ir Ö/ö
P/p
Q/q
R/r
S/s
T/t
U/u ir Ü/ü
V/v
W/w
X/x
Y/y
Z/z
ẞ/ß (Eszett)

Šis skirstymas nėra vienintelis. Jis gali ypač keistis nurodant umliautą ir escetą.

Raidžių tarimas ir pavadinimai

Žemiau pateiktas žodžių tarimas (pagal tarptautinę fonetinę abėcėlę) ir tada nurodomas galimas pavyzdys pagal rašybos taisykles (aa ir oo yra retai sutinkami, dėl to neminimi: taip pat mažai žinomi variantai su ä, tarkim Änn, Än). Paryškintai pateikti ir žodynuose randami rašymo būdai.

A/a: [aː] Ah, A (tik žodyje Abece)
Ä/ä: [ɛː] Äh, Ä; kartais ir A-Umlaut
B/b: [beː] Beh, Bee, Be (tik žodyje Abece)
C/c: [tseː] Ceh, Cee, Ce (tik žodyje Abece)
D/d: [deː] Deh, Dee, De
E/e: [eː] Eh, Ee, E
F/f: [ɛf] Eff (tik žodyje Effeff), Ef
G/g: [geː] Geh, Gee, Ge
H/h: [haː] Hah, Ha
I/i: [iː] Ih, I
J/j: [jɔt] Jott, Jot; Austrijoje taip pat [jeː] Jeh, Jee, Je
K/k: [kaː] Kah, Ka
L/l: [ɛl] Ell, El
M/m: [ɛm] Emm, Em
N/n: [ɛn] Enn, En
O/o: [oː] Oh, O
Ö/ö: [øː] Öh, Ö; kartais ir O-Umlaut
P/p: [peː] Peh, Pee, Pe
Q/q: [kuː] Quh, Qu; Austrijoje taip pat [kveː] Queh, Quee, Que
R/r: [ɛr] Err, Er
S/s: [ɛs] Ess, Es (tik Eszett)
ß: [ɛs't͡sɛt] Esszett, Eszett, Esszet, Eszet; auch: scharfes S [ɛs] (kitus pavadinimus žiūrėkite čia ß)
T/t: [teː] Teh, Tee, Te (tik Tezett)
U/u: [uː] Uh, U
Ü/ü: [yː] Üh, Ü; kartais ir U-Umlaut
V/v: [faʊ] Vau
W/w: [veː] Weh, Wee, We
X/x: [iks] Ix (tik žodyje ausixen)
Y/y: ['iupsilɔn] iupsilon
Z/z: [t͡sɛt] Zett, Zet

Taip pat skaitykite

Vokiečių kalba

Išnašos ir šaltiniai

↑ Ministerin für Erziehung und Berufsausbildung, Mady Delvaux-Stehres: Communiqué - Neuregelung der deutschen Rechtschreibung im luxemburgischen Schulsystem. 3. August 2005 (online Archyvuota kopija 2011-10-17 iš Wayback Machine projekto.)
↑ Deutschsprachige Gemeinschaft in Belgien: Zuständigkeiten
↑ http://www.nordschleswiger.dk/SEEEMS/2.asp Archyvuota kopija 2007-12-17 iš Wayback Machine projekto. Website der deutschsprachigen Tageszeitung „Der Nordschleswiger“ (Dänemark)
↑ Landmaus Nr 12 Archyvuota kopija 2016-10-24 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra

Regeln und Wörterverzeichnis. Überarbeitete Fassung des amtlichen Regelwerks 2004. Rat für deutsche Rechtschreibung, München und Mannheim, Februar 2006.

Nuorodos

Programa vokiečių kalbos abėcėlės mokymuisi Archyvuota kopija 2013-02-18 iš Wayback Machine projekto.

[1] Ministerin für Erziehung und Berufsausbildung, Mady Delvaux-Stehres: Communiqué - Neuregelung der deutschen Rechtschreibung im luxemburgischen Schulsystem. 3. August 2005 (online Archyvuota kopija 2011-10-17 iš Wayback Machine projekto.)

[2] Deutschsprachige Gemeinschaft in Belgien: Zuständigkeiten

[3] ttp://www.nordschleswiger.dk/SEEEMS/2.asp Archyvuota kopija 2007-12-17 iš Wayback Machine projekto. Website der deutschsprachigen Tageszeitung „Der Nordschleswiger“ (Dänemark)

[4] Landmaus Nr 12 Archyvuota kopija 2016-10-24 iš Wayback Machine projekto.

[1]

[2]

[3]

[4]