Greifsvaldo universitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Greifsvaldo universitetas
vok. Ernst-Moritz-Arndt-Universität Greifswald
Įkurtas1456 m. spalio 17 d.
TipasValstybinis
Darbuotojų5029 (2008 m.)
Studentų12 300 (2009 m.)
VietaGreifsvaldas, Vokietija
Svetainėwww.uni-greifswald.de
Baltistikos institutas

Greifsvaldo universitetas (vok. Ernst-Moritz-Arndt-Universität Greifswald – vienas seniausių Vokietijos ir Šiaurės Europos universitetų Greifsvalde.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Greifsvaldo universitetas įsteigtas 1456 m. spalio 17 d. Jį įkūrė Greifsvaldo burmistras H. Rubenovas (pirmasis universiteto rektorius), Pamario hercogas Vartislavas IX ir vyskupas H. Ivenas. Veikė Filosofijos, Medicinos, Teisės, Teologijos fakultetai. 1933 m. pavadintas vokiečių poeto ir istoriko Ernsto Morico Arndto (17691860 m.) vardu. Vienintelis Vokietijos universitetas, kuriame dėstoma ukrainiečių, finų, baltų kalbos. 1993 m. universitete įkurtas Baltistikos institutas; vadovas J. D. Rangė).

Leidžia mokslinius leidinius „Wissenschafliche Zeitschrift der Ernst-Moritz-Arndt-Universität Greifswald“, „Mathematisch-Naturwissenschaftliche Reihe“, „Gesellschafts – und Sprachwissenschaftliche Reihe“, „Medizinische Reihe“, „Greifswalder Universitätsreden“.[1]

Greifsvaldo universitete įsikūręs Baltistikos institutas. Greifsvaldo Baltistikos institutas yra paskutinė Vokietijos ir vienintelė vokiškai kalbančių šalių aukštojo mokslo įstaiga, siūlanti visų pakopų universitetines baltistikos studijas: bakalauro, magistro ir daktaro.

2013 m. 20-metį šventusio instituto istoriją skaitykite čia: www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2188/2111(Baltistica, 2013, 48 (1), p. 144–151).

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fizikos institutas
  • Filosofijos fakultetas
  • Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas
  • Medicinos fakultetas
  • Teisės ir valstybės valdymo fakultetas
  • Teologijos fakultetas
  • Greifsvaldo universiteto biblioteka įkurta 1604 m. pirmoji centralizuota biblioteka Vokietijoje), fakultetų bibliotekos
  • Universitetinė klinika
  • Anatomijos muziejus
  • Zoologijos muziejus
  • Pedagogikos centras, įkurtas 1997 m.

Žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trys universiteto mokslininkai yra gavę Nobelio premiją. Universitete dėstė: Ernstas Moricas Arndtas, Reinis Bertulis, Karlas Engelis, Oskaras Minkovskis

Universitete studijavo: Janas Harfas, Otas fon Bismarkas,

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVI a. – XVII a. universitete mokėsi 3 studentai iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Nuo 1967 m. su Greifsvaldo universitetu bendradarbiauja su Vilniaus universitetas, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – ir Klaipėdos universitetas.

Universitete studijavo: Stasys Abramauskas, Elvyra Julija Bukevičiūtė, Albertas Čaplinskas, Hainsas Janertas, Gražina Zita Mažeikaitė-Sajienė, Stasys Žeiba.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Greifsvaldo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 127 psl.

Koordinatės: 54°5′40.70″ š. pl. 13°22′28.65″ r. ilg. / 54.0946389°š. pl. 13.3746250°r. ilg. / 54.0946389; 13.3746250