Veiviržas
| Veiviržas | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Aisėnų dvaro tiltas per Veiviržą | ||||||||||||||||
| Ilgis | 67,9 km | |||||||||||||||
| Baseino plotas | 686 km² | |||||||||||||||
| Vidutinis debitas | 9,06 m³/s | |||||||||||||||
| Ištakos | Endriejavo apylinkės | |||||||||||||||
| Žiotys | Minija | |||||||||||||||
| Šalys | ||||||||||||||||
| Veiviržas | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Veivi̇̀ržas – vakarų Lietuvos upė, Klaipėdos ir Šilutės rajonuose, kairysis Minijos intakas.
Prasideda Patyrio miške, 3 km į šiaurės rytus nuo Endriejavo (Klaipėdos raj.). Teka per Kapstato ežerą į vakarus, nuo Antkopčio iki Veiviržėnų – į pietus, o toliau iki žiočių – į pietvakarius. Nuo Veiviržėnų vaga vingiuota. Įteka į Miniją 21 km nuo jos žiočių, 6 km į pietus nuo Priekulės. Vidut. nuolydis 155 cm/km. Jos baseinas nesimetriškas.
Veiviržas nuo 1974 m. priklauso Minijos ichtiologiniam draustiniui (vadinamas Veiviržo ichtiologinis draustinis). Visoje upėje saugomi upėtakiai, šlakiai, paprastieji kūjagalviai ir nėgės. Dalis upės su slėniais įtraukti į Veiviržo kraštovaizdžio draustinį (1992 m.). Veiviržas vandens turizmui tinka nuo Veiviržėnų ir tik pavasario polaidžio metu arba po didesnių liūčių.
Žymesni tiltai: Šilininkų tiltas, Šilininkų geležinkelio tiltas, Vilkyčių tiltas.
Intakai:
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniuose upė minima kaip Wewerse (1384 m.), Weywirs (1388 m.), Wewirsche, Wiwirsche, Wewirsha. Tarminės formos – Vevirža, Vèviržė, Vieviržė, Veivir̃žas.[1]
Upėvardis sudėtingos darybos, galimai reduplikacinis. Dėmuo virž- sietinas su žodžiu veržtis, o dėmenį veiv-/viev- viena iš siūlomų etimologijų sieja su vijimusi, sukimusi („vyti“).[2]
- Veiviržas ties autostrados tiltu
- Upėvardis Veiviržėnuose
- Intakas Vinkurė
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 55.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Mokslas, 1981. // psl. 369, 371