Veiviržas
Veiviržas | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Aisėnų dvaro tiltas per Veiviržą
| ||||||||||||||||
Ilgis | 67,9 km | |||||||||||||||
Baseino plotas | 686 km² | |||||||||||||||
Vidutinis debitas | 9,06 m³/s | |||||||||||||||
Ištakos | Endriejavo apylinkės | |||||||||||||||
Žiotys | Minija | |||||||||||||||
Šalys | Lietuva | |||||||||||||||
Vikiteka | Veiviržas | |||||||||||||||
|
Veivi̇̀ržas – vakarų Lietuvos upė, Klaipėdos ir Šilutės rajonuose, kairysis Minijos intakas.
Prasideda Patyrio miške, 3 km į šiaurės rytus nuo Endriejavo (Klaipėdos raj.). Teka per Kapstato ežerą į vakarus, nuo Antkopčio iki Veiviržėnų – į pietus, o toliau iki žiočių – į pietvakarius. Nuo Veiviržėnų vaga vingiuota. Įteka į Miniją 21 km nuo jos žiočių, 6 km į pietus nuo Priekulės. Vidut. nuolydis 155 cm/km. Jos baseinas nesimetriškas.
Veiviržas nuo 1974 m. priklauso Minijos ichtiologiniam draustiniui (vadinamas Veiviržo ichtiologinis draustinis). Visoje upėje saugomi upėtakiai, šlakiai, paprastieji kūjagalviai ir nėgės. Dalis upės su slėniais įtraukti į Veiviržo kraštovaizdžio draustinį (1992 m.). Veiviržas vandens turizmui tinka nuo Veiviržėnų ir tik pavasario polaidžio metu arba po didesnių liūčių.
Žymesni tiltai: Šilininkų tiltas, Šilininkų geležinkelio tiltas, Vilkyčių tiltas.
Intakai:
- kairieji – Vinkurė, Drobūkštis, Liekna, Krioklys, Upita, Šalpė, Pintakis, Senupelis, Kuisis, Santakys, Ašva.
- dešinieji – Dirsteika, Juodupis, Kastys, Graužupis, Šalteikė, Aisė.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Upėvardis sudėtingos darybos, galimai reduplikacinis. Dėmuo virž- sietinas su žodžiu veržtis, o dėmenį veiv-/viev- viena iš siūlomų etimologijų sieja su vijimusi, sukimusi („vyti“).[1]
-
Veiviržas ties autostrados tiltu
-
Upėvardis Veiviržėnuose
-
Intakas Vinkurė
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.