Balsėnai

Koordinatės: 55°36′25″š. pl. 21°40′23″r. ilg. / 55.607°š. pl. 21.673°r. ilg. / 55.607; 21.673 (Balsėnai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie kaimą Prienų rajone žr. Balsėnai (Prienai).
Balsėnai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Balsėnai
Balsėnai
55°36′25″š. pl. 21°40′23″r. ilg. / 55.607°š. pl. 21.673°r. ilg. / 55.607; 21.673 (Balsėnai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Veiviržėnų seniūnija
Gyventojų (2021) 137
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Bálsėnai
Kilmininkas: Bálsėnų
Naudininkas: Bálsėnams
Galininkas: Bálsėnus
Įnagininkas: Bálsėnais
Vietininkas: Bálsėnuose

Balsėnai – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 5 km į rytus nuo Veiviržėnų, 25 km į pietryčius nuo Gargždų, prie kelio Veiviržėnai-Judrėnai. Balsėnų seniūnaitija. Pro Balsėnus teka Šlūžmė ir jos intakas Balsė. Iš šiaurės prieina Liepaičių miškas.

Kaime yra trejos senos kapinaitės (1996 m. įtrauktos į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą), stogastulpis, žymintis Vasario 16-tosios akto signataro Jurgio Šaulio gimtinės vietą (pastatytas 1989 m., skulpt. V. Savickis), fotomenininko Alfonso Budvyčio kapas. Vyrauja smulkūs pienininkystės ir gyvulininkystės ūkiai.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balsėnai – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Balsės upelio.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balsėnų apylinkėse rastas akmens amžiaus laivinis kovos kirvis. 1695 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje minimas Balsėnų viensėdis. Gyveno 2 šeimos. Priklausė Švėkšnos dvarui, Švėkšnos parapijai, vėliau – Švėkšnos valsčiui. 1919 m. įsteigta mokykla. 1934 m. Balsėnų kaimas paskirtas Veiviržėnų valsčiui.

Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

Pokaryje Balsėnų kaimo apylinkėse aktyviai vyko rezistencinė kova: keletas gyventojų žuvo, daug buvo ištremta į Sibirą.

Sovietmečiu Balsėnai buvo „Veiviržo“ kolūkio pagalbinė gyvenvietė. Veikė Balsėnų pradinė mokykla (uždaryta 2003 m.), biblioteka, kultūros namai.[2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1934 m. Švėkšnos valsčius ?
19341950 m. Veiviržėnų valsčius
19501954 m. Balsėnų apylinkės centras Priekulės rajonas
19541959 m. Mataičių apylinkė
19591963 m. Klaipėdos rajonas
19591973 m. Judrėnų apylinkė
19731995 m. Veiviržėnų apylinkė
1995 Veiviržėnų seniūnija Klaipėdos rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m.
1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1984 m.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11]
241 188 187 183 149 142 156 161 137


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jurgis Šaulys (1879–1948), filosofijos daktaras, valstybės ir visuomenės veikėjas, signataras.
  • Kazimieras Antanavičius (1937–1998), ekonomistas, visuomenės ir politinis veikėjas, signataras.
  • Alfonsas Budvytis (1949–2003), fotomenininkas, meno premijos laureatas (2002 m.).
  • Stasys Būdvytis, Pilies būrio antro skyriaus vadas, slapyvardis Lendrė, žuvo 1949 m. gegužės 23 d. Baužiškės miške, Rietavo valsčius.
  • Vladas Būdvytis, Pilies būrio partizanas, slapyvardis Vėtra, žuvo 1949 m. gegužės 23 d. Baužiškės miške, Rietavo valsčius.
  • Antanas Mažutis, Pilies būrio partizanas, slapyvardis Debesis, žuvo 1949 m. gegužės 23 d. Baužiškės miške, Rietavo valsčius.[12]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Balsėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 176-177
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. BalsėnaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 156 psl.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Balsėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 176
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  12. Šilalės kraštas. III dalis. Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953 (sud. Edvardas Vidmantas). – Vilnius: Žiburio leidykla, 2001. – P. 368, 369, 372, 374

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]