Balsėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Balsėnai
[[Vaizdas:|270px]]

Balsėnai
Koordinatės 55°36′25″š. pl. 21°40′23″r. ilg. / 55.607°š. pl. 21.673°r. ilg. / 55.607; 21.673 (Balsėnai)Koordinatės: 55°36′25″š. pl. 21°40′23″r. ilg. / 55.607°š. pl. 21.673°r. ilg. / 55.607; 21.673 (Balsėnai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Veiviržėnų seniūnija
Gyventojų (2011) 161
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Bálsėnai
Kilmininkas: Bálsėnų
Naudininkas: Bálsėnams
Galininkas: Bálsėnus
Įnagininkas: Bálsėnais
Vietininkas: Bálsėnuose

Balsėnai – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 5 km į rytus nuo Veiviržėnų, 25 km į pietryčius nuo Gargždų, prie kelio Veiviržėnai-Judrėnai. Balsėnų seniūnaitija.

Pro Balsėnus teka Šlūžmė ir jos intakas Balsė. Iš šiaurės prieina Liepaičių miškas.

Kaime yra trejos senos kapinaitės (1996 m. įtrauktos į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą), stogastulpis, žymintis Vasario 16-tosios akto signataro Jurgio Šaulio gimtinės vietą (pastatytas 1989 m., skulpt. V. Savickis), fotomenininko Alfonso Budvyčio kapas.

Vyrauja smulkūs pienininkystės ir gyvulininkystės ūkiai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balsėnų apylinkėse rastas akmens amžiaus laivinis kovos kirvis. 1695 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje minimas Balsėnų viensėdis. Gyveno 2 šeimos. Priklausė Švėkšnos dvarui, Švėkšnos parapijai, vėliau – Švėkšnos valsčiui. 1919 m. įsteigta mokykla. 1934 m. Balsėnų kaimas paskirtas Veiviržėnų valsčiui.

Pokaryje Balsėnų kaimo apylinkėse aktyviai vyko rezistencinė kova: keletas gyventojų žuvo, daug buvo ištremta į Sibirą.

Sovietmečiu Balsėnai buvo „Veiviržo“ kolūkio pagalbinė gyvenvietė. Priklausė Veiviržėnų apylinkei. Buvo pradinė mokykla (uždaryta 2003 m.), biblioteka, kultūros namai.[2]

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balsėnų kaimo pavadinimas kilęs nuo Balsės upelio.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1984 m.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10]
241 188 187 183 149 142 156 161


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jurgis Šaulys (1879–1948), filosofijos daktaras, valstybės ir visuomenės veikėjas, signataras.
  • Kazimieras Antanavičius (1937–1998), ekonomistas, visuomenės ir politinis veikėjas, signataras.
  • Alfonsas Budvytis (1949–2003), fotomenininkas, meno premijos laureatas (2002 m.).
  • Stasys Būdvytis, Pilies būrio antro skyriaus vadas, slapyvardis Lendrė, žuvo 1949 m. gegužės 23 d. Baužiškės miške, Rietavo valsčius.
  • Vladas Būdvytis, Pilies būrio partizanas, slapyvardis Vėtra, žuvo 1949 m. gegužės 23 d. Baužiškės miške, Rietavo valsčius.
  • Antanas Mažutis, Pilies būrio partizanas, slapyvardis Debesis, žuvo 1949 m. gegužės 23 d. Baužiškės miške, Rietavo valsčius.[11]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Balsėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 176-177
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. BalsėnaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 156 psl.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Balsėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 176
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  11. Šilalės kraštas. III dalis. Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940-1953 (sud. Edvardas Vidmantas). - Vilnius: Žiburio leidykla, 2001. - P. 368, 369, 372, 374

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]