Balsėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Balsėnai
[[Vaizdas:|250px]]

Balsėnai
Koordinatės 55°36′22″š. pl. 21°40′01″r. ilg. / 55.606°š. pl. 21.667°r. ilg. / 55.606; 21.667 (Balsėnai)Koordinatės: 55°36′22″š. pl. 21°40′01″r. ilg. / 55.606°š. pl. 21.667°r. ilg. / 55.606; 21.667 (Balsėnai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Veiviržėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 161 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Bálsėnai
Kilmininkas: Bálsėnų
Naudininkas: Bálsėnams
Galininkas: Bálsėnus
Įnagininkas: Bálsėnais
Vietininkas: Bálsėnuose

Balsėnai – kaimas Klaipėdos rajone, 5 km į rytus nuo Veiviržėnų, 25 km į pietryčius nuo Gargždų, prie kelio Veiviržėnai-Judrėnai. Balsėnų seniūnaitija.

Pro Balsėnus teka Šlūžmė ir jos intakas Balsė. Iš šiaurės prieina Liepaičių miškas.

Kaime yra trejos senos kapinaitės (1996 m. įtrauktos į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą), stogastulpis, žymintis Vasario 16-tosios akto signataro Jurgio Šaulio gimtinės vietą (pastatytas 1989 m., skulpt. V. Savickis), fotomenininko Alfonso Budvyčio kapas.

Vyrauja smulkūs pienininkystės ir gyvulininkystės ūkiai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balsėnų apylinkėse rastas akmens amžiaus laivinis kovos kirvis. 1695 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje minimas Balsėnų viensėdis. Gyveno 2 šeimos. Priklausė Švėkšnos dvarui, Švėkšnos parapijai, vėliau – Švėkšnos valsčiui. 1919 m. įsteigta mokykla. 1934 m. Balsėnų kaimas paskirtas Veiviržėnų valsčiui.

Pokaryje Balsėnų kaimo apylinkėse aktyviai vyko rezistencinė kova: keletas gyventojų žuvo, daug buvo ištremta į Sibirą.

Sovietmečiu Balsėnai buvo „Veiviržo“ kolūkio pagalbinė gyvenvietė. Priklausė Veiviržėnų apylinkei. Buvo pradinė mokykla (uždaryta 2003 m.), biblioteka, kultūros namai.[2]

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balsėnų kaimo pavadinimas kilęs nuo Balsės upelio.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1984 m.[4] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
241 188 187 183 149 156 161


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jurgis Šaulys (1879–1948), filosofijos daktaras, valstybės ir visuomenės veikėjas, signataras.
  • Kazimieras Antanavičius (1937–1998), ekonomistas, visuomenės ir politinis veikėjas, signataras.
  • Alfonsas Budvytis (1949–2003), fotomenininkas, meno premijos laureatas (2002 m.).
  • Stasys Būdvytis, Pilies būrio antro skyriaus vadas, slapyvardis Lendrė, žuvo 1949 m. gegužės 23 d. Baužiškės miške, Rietavo valsčius.
  • Vladas Būdvytis, Pilies būrio partizanas, slapyvardis Vėtra, žuvo 1949 m. gegužės 23 d. Baužiškės miške, Rietavo valsčius.
  • Antanas Mažutis, Pilies būrio partizanas, slapyvardis Debesis, žuvo 1949 m. gegužės 23 d. Baužiškės miške, Rietavo valsčius.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Balsėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 176-177 psl.
  3. Balsėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 156 psl.
  4. Balsėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 176 psl.
  5. Šilalės kraštas. III dalis. Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940-1953 (sud. Edvardas Vidmantas). - Vilnius: Žiburio leidykla, 2001. - P. 368, 369, 372, 374

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]