Veiviržėnų kapinių koplyčia

55°35′32″š. pl. 21°35′39″r. ilg. / 55.592209°š. pl. 21.594213°r. ilg. / 55.592209; 21.594213

Veiviržėnų kapinių koplyčia

Vyskupija	Telšių
Dekanatas	Gargždų
Savivaldybė	Klaipėdos rajonas
Gyvenvietė	Veiviržėnai
Adresas	Taikos g. 12
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	~1791 m.
Stilius	liaudies architektūra

Veiviržėnų kapinių koplyčia – katalikų koplyčia, stovinti Klaipėdos rajone, Veiviržėnų miestelio kapinėse. Pasiekiama iš miestelio centro pasukus į pietus, Taikos gatvę (kelią 4263 Švėkšna–Daukšaičiai–Veiviržėnai ). Slėnyje pervažiavus Veiviržo tiltu, ant kalvos pasukama į dešinę (vakarus), kur šalia gatvės įsikūrusios parapinės kapinės. Koplyčia pastatyta Veiviržėnuose apie 1791 m., pergabenta į kapines 1866 m. Ji nuo 1997 įrašyta į Kultūros vertybių registrą.^[1]

Priklauso Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijai.^[2] Pamaldos atnaujintoje koplyčioje vyksta religinių švenčių metu.

Istorija

Koplyčia pastatyta apie 1791 m. Veiviržėnų miestelyje. Koplyčia Šv. Jurgio senosiose kapinėse miestelyje stovėjo iki XIX a. vidurio. Šios kapinės veikė XVII–XIX a. 2 pusėje.^[3] Augant Veiviržėnams, kapinės išsiplėtė į visą buvusio šventoriaus teritoriją. Vėliau caro valdžia uždraudė laidojimus miestelio teritorijoje. Apie 1866 m. visas koplyčios pastatas buvo perkeltas į naujai atidarytas Veiviržėnų kapines miestelio prieigose. Po perkėlimo koplyčios vidus buvo pakeistas.

Architektūra

Priklauso architektūriniam kapinių koplyčios ir vartų kompleksui. Nuo neogotikos bruožų turinčių vartų iki koplyčios veda aukštomis tujomis apsodintas takas. Medinę koplyčią supa gausūs antkapiniai paminklai ir kryžiai. Pastatas yra tradicinio liaudiško stiliaus, būdingo Žemaitijai. Koplyčia stačiakampio plano, simetrinė, vienos navos, su siauresne presbiterijos ir apsidės dalimi, su abipus esančiomis zakristijomis. Sienų angos stačiakampės, su skaidytais langais, centrinių durų anga – arkinė. Pagrindinis statinio tūris uždengtas dvišlaičiu stogu, presbiterijos ir apsidės – trišlaičiu, valminiu, stogo danga – skiedrų. Pastatas apkaltas vertikaliomis medinėmis lentomis su antjuosčiais.

Pirmojoje koplyčioje, stovėjusioje miestelyje, šv. Jurgio kapinėse, buvo įrengti trys altoriai. Didysis Šv. Jurgio altorius buvo dviejų aukštų, antrasis altorius turėjo Šv. Juozapo arba Šv. Šeimos titulą, trečiasis altorius buvo Šv. Onos. Po perkėlimo į naująsias kapines koplyčioje buvo pastatytas vienintelis Šv. Jurgio altorius su centre įstatytu ant naminės drobės tapytu Šv. Jurgio paveikslu (neišlikęs). Vietoj vargonų koplyčioje naudota nešiojama fisharmonija.

Kultūros vertybių registre pateikiama duomenų apie buvusias ir esančias dailės vertybes.^[1] Prienavio trys medinės kolonos stovi ant medinio pagrindo. Minima medinė „Nukryžiuotojo“ skulptūra, ^[4] pritaisyta ant vidurinės kolonos, atgręžta į centrinį įėjimą. Koplyčios puošyboje svarus skulptoriaus Vincento Jakševičiaus indėlis – 7 betoninės lietos skulptūros. Iš jų „Šv. Petras“, „Šv. Angelas“, „Šv. Paulius“ pastatytos altoriaus pirmame tarpsnyje, skulptūros „Švč. Mergelė Marija“, „Šv. Jonas Nepomukas“, „Kristus Pasaulio Valdovas“ pastatytos ant žemės priešais altorių, sudaužyta skulptūra „Nežinomas Šventasis“ padėta koplyčios kampe (2011 m.).

Didysis koplyčios altorius dviejų tarpsnių, su retabulu. Tarpsniai atskirti vynuogių motyvais ornamentuota baliustrada. Pirmame tarpsnyje buvusi drobė su Šv. Jurgio paveikslu pavogta prieš keturis dešimtmečius (2011 m. duomenimis). Priešais altorių įrengta tekintų baliustrų tvorelė, dviejų pakopų laiptuota pakyla. Iš originalių bažnytinių baldų išlikusi viena klausykla ir vieni klauptai. Įtaisytas vargonų choro dviejų tarpsnių balkonėlis su tekintų baliustrų tvorele. Koplyčios viršuje, vakarinėje dalyje, išlikusi polichrominė apdaila.