FK Žalgiris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio VMFD Žalgiris Vilnius)
Peršokti į: navigacija, paiešką
FK „Žalgiris“
Pavadinimas Futbolo klubas „Žalgiris“
Įkurtas 1947 m. Vilniuje
Stadionas LFF stadionas
Vietų skaičius 5 067
Vadovas Lietuva Vilma Venslovaitienė
Vyr. treneris Lietuva Valdas Dambrauskas[1]
Lyga A lyga
2015 m. 1 vieta
Apranga
namie
Apranga
svečiuose

Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“ – Lietuvos futbolo komandaVilniaus. Klubo spalvos – žalia ir balta. Vilniaus „Žalgiris“ rungtyniauja A lygoje, aukščiausiame Lietuvos futbolo divizione, kuriame triumfavo 6 kartus. Net 10 kartų klubas iškovojo LFF taurę, 5 kartus – LFF supertaurę.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klubas pavadintas Žalgirio mūšiui – pergalei prieš Ordiną – atminti. Šis lietuvių tautai svarbus motyvas atsirado tik 1962 m. – iki tol komanda vadinosi sovietiniais motyvais („Dinamo“ ir „Spartakas“).

Ankstyvieji metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1946 metais SSRS III grupės 4-osios zonos varžybose dalyvavusi bei triumfavusi LTSR rinktinė (tuo metu vienintelė tarp klubinių komandų), sudaryta iš Kauno „Spartako“ ir Kauno „Dinamo“ ekipų[2], po metų buvo perkelta į Vilnių ir pervadinta „Dinamo“ vardu[3]. Tai yra laikoma dabartinio Vilniaus „Žalgirio“ klubo istorine pradžia.

Klubas buvo įkurtas 1947 metais. Vieną sezoną Vilniaus ekipa vadinosi „Dinamo“ vardu, nuo 1948 iki 1961 m. – „Spartaku“, o nuo 1962 m. – „Žalgiriu“. 1947–1989 m. klubas dalyvavo SSRS čempionatuose. 1953 m. ekipa pirmą kartą rungtyniavo aukščiausiajame SSRS divizione. Sėkmingiausiai SSRS čempionate „Žalgiriui“ susiklostė 1987 m. sezonas, kuriame vilniečiai iškovojo bronzos medalius, į priekį praleidę tik Maskvos „Spartaką“ ir Dnepropetrovsko „Dneprą“.

Vilniaus „Žalgirio“ meistrų komanda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Netrukus bus papildyta

Grįžimas į Lietuvos pirmenybes[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos valstybei atgavus nepriklausomybę, Vilniaus „Žalgiris“ persikėlė rungtyniauti į savo šalies pirmenybes. 1990 m. kovo 9 d. komanda dar sužaidė vienerias SSRS aukščiausiojos lygos pirmenybių rungtynes prieš Cernomorec Odessa (0:1). Per 1990 m. iš klubo pasitraukė beveik visi pajėgiausi žaidėjai liko tik Valdemaras Martinkėnas ir Gintautas Kvitkauskas, 1991 m. žaidė ir Virginijus Baltušnikas.

Nuo pat pirmojo sezono aukščiausioje Lietuvos lygoje vilniečiai neužleido prizinių čempionato vietų, jau pirmajame sezone iškovodami 3 vietą lygoje ir pasiekdami LFF taurės finalą. Iki 2002 m. Vilniaus „Žalgiris“ tris kartus pasidabino lygos aukso medaliais (1991, 1992 ir 1999 m.), net septynis kartus – sidabro (19931995, 19971998, 20002001 m.), bei tris kartus – bronzos medaliais (1990, 1996 ir 2002 m.)[4]. Klubas taip pat net 5 kartus iškovojo šalies taurę (1991, 1993–1994, 1997 ir 2004 m.), kartą – supertaurę (2003 m.).

Vėlesniais metais klubas nebedemonstravo tokio žaidimo, o iki pat 2008 m. prasidėjusios krizės neiškovojo nė vieno titulo, dažniausiai užimdami 4 čempionato vietą.

Prisikėlimas iš pelenų ir dabartis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2008 m. klubą ištiko finansinė krizė, jo vadovui išvykus į Rusiją ir nepadengus išaugusių skolų. Komandos futbolininkai žaidė negaudami atlyginimų ir metų pabaigoje klubas buvo ant išnykimo slenksčio. Tačiau 2009 m. komandos žaidėjai, treneriai ir „Pietų IV“ sirgaliai, siekdami išsaugoti „Žalgirio“ vardą, atsiskyrė nuo FK „Žalgiris“ ir 2009 m. vasario 23 d. įkūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgiris“[5]. Nors 2009 m. žalgiriečiai I lygoje liko priešpaskutiniai (6-oji vieta), padidėjus A lygos komandų skaičiui, 2010 m. klubas buvo priimtas į aukščiausią šalies futbolo divizioną.

2010 m. sezone A lygoje Vilniaus „Žalgiris“ iškovojo bronzos medalius. Paskutiniame ture norint iškovoti sidabrą reikėjo nugalėti tiesioginius konkurentus dėl 2-osios vietos Marijampolės „Sūduvos“ komandą, tačiau buvo sužaista lygiosiomis 0:0[6]. Rezultatyviausiu komandos žaidėju tapo Artūras Jeršovas, per sezoną A lygoje pasižymėjęs 11 kartų. 2010 m. sezone komanda pripažinta korektiškiausia A lygoje[7].

20112012 m. sezonuose klubas lipo dar vienu laipteliu aukščiau ant A lygos apdovanojimų pjedestalo, du metus iš eilės iškovodamas sidabrą, o 2012-aisiais vos vienu įskaitiniu tašku atsilikdamas nuo čempionu tapusio Panevėžio „Ekrano“[8].

Nuo 2012 m. prasidėjo klubo atgimimas, kurį vainikavo iškovotų trofėjų lavina. Per šį laikotarpį tris kartus iš eilės buvo triumfuota A lygos čempionate (2013–2015 m.), rekordinius keturis kartus iš eilės iškovota LFF taurė (2012–2015 m.)[9], tris kartus iš eilės laimėta LFF supertaurė (2012-2014 m.).

Ypač sėkmingas komandai buvo pasirodymas 2013–2014 m. Europos lygos atrankoje: žalgiriečiai tapo pirmaisiais Lietuvos futbolininkais, eliminavusiais net 3 ekipas – St Patrick’s Athletic FCAirijos, Pyunik FCArmėnijos bei Lech PoznańLenkijos. Ketvirtajame etape „Žalgiris“ buvo sutriuškintas austrų ekipos Red Bull Salzburg (0:5 ir 0:2). 2014–2015 m. Čempionų lygos atrankoje jau pirmame etape buvo nusileista Zagrebo „Dinamo“ ekipai, o 2015–2016 m. tik po labai atkaklios kovos bendru rezultatu 0:1 pripažino Švedijos „Malmo“ FF komandai.

2014 metų lapkričio 25 dieną, išsprendus teisinius ginčus, VMFD „Žalgiris“ tapo FK „Žalgiris“[10]. Oficialiai legendinio Lietuvos klubo istorijos tesėju tapęs klubas vėl pradėjo skaičiuoti savo istoriją nuo 1947-ųjų metų.

Klubo pavadinimas, logotipas ir spalvos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimų kaita[redaguoti vikitekstą]

  • 1947 m. – Dinamo
  • 1948 m. – Spartakas
  • 1962 m. – Žalgiris
  • 1993 m. – Žalgiris-EBSW
  • 1995 m. – FK Žalgiris
  • 2009 m. – VMFD Žalgiris
  • 2015 m. – FK Žalgiris


Logotipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apranga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo pat klubo įkūrimo Vilniaus „Žalgiris“ žaidžia baltos ir žalios spalvų aprangomis. Pastaruoju metu komandos marškinėliai buvo žaliai balti dryžuoti marškinėliai bei žali arba balti šortai bei kojinės. 2016-aisiais, pasirašius naują bendradarbiavimo sutartį su „Nike[11], komanda sugrįžo prie anksčiau naudotų languotų marškinėlių stiliaus, kurie ir toliau sudaromi iš tradicinių žalios ir baltos spalvų. Išvykos rungtynių aprangos dažniausiai būna baltos arba žalios.

Aprangų gamintojai

Stadionas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 2011 metų Vilniaus „Žalgiris“ savo namų rungtynes žaisdavo „Žalgirio“ stadione, kuris yra didžiausias Lietuvoje, talpinantis 15 030 žiūrovų (6530 sėdimų vietų). Šis stadionas buvo pradėtas statyti iškart po II pasaulinio karo, o buvo užbaigtas 1948 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jame žaidė Lietuvos vyrų futbolo rinktinė, tačiau vėliau stadionas prarado nacionalinio stadiono statusą.

2010 m. stadiono savininkai (ŪBIG) planavo jį griauti ir vietoje jo pastatyti gyvenamuosius daugiabučius. Tačiau šiuo sprendimu pastaruoju metu buvo abejojama. Buvo svarstoma įtraukti stadioną į Kultūros vertybių registrą, tačiau tam keliamų reikalavimų jis neatitiko, o tai būtų apsunkinę stadiono rekonstrukciją.

2015 m. „Žalgirio“ stadionas ir jį supančios teritorijos (iš viso 8 ha) už daugiau nei 40 milijonų eurų buvo parduoti nekilnojamo turto bendrovei „Hanner[12], kuri stadiono vietoje planuoja gyvenamųjų butų ir ofisų statybą.

Nuo 2011 m. Vilniaus „Žalgiris“ rungtyniauja LFF (Lietuvos futbolo federacijos) stadione[13], anksčiau žinotame kaip „Vėtros“ stadione. Stadionas pastatytas 2004 m., o 2010 m. Vilniaus „Vėtros“ klubą ištikus finansiniams sunkumams, Lietuvos futbolo federacija perėmė jo valdymą. 2011 m. gegužę Europos futbolo asociacijų sąjungai (UEFA) patvirtinus solidžią paramą rekonstrukcijos projektui, stadione pradėti pirmieji darbai siekiant atnaujinti stadioną, kad jis atitiktų UEFA 3 kategorijos reikalavimus ir kad jame galėtų namų rungtynes žaisti Lietuvos rinktinė. Šiuo metu LFF stadionas talpina 5067 žiūrovus. 

Fanai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniausia ir ištikimiausia Vilniaus „Žalgirio“ fanų bendruomenė, vadinama „Pietų-IV“, buvo įkurta 1985 m. spalio 19 dieną. „Pietų-IV“ ultrai klubą palaiko jau 30 metų[14], o sunkiausiu metu padėjo komandai išvengti išnykimo.

Nors komandos palaikymo užuomazgos prasidėjo dar 1977-aisiais, aktyviausi Vilniaus „Žalgirio“ fanai po „Žalgirio“ stadioną pradėjo klajoti 1983 m., apsistodami tai viename, tai kitame stadiono sektoriuje. Judėjimas po įvairius stadiono sektorius buvo naudojamas tam, kad tuo metu teisėsaugos pareigūnams būtų sunkiau sukontroliuoti komandos fanus, kurie skanduodavo ne tik „Žalgirio“ bet ir Lietuvos vardą (tai tuo metu nebuvo toleruojama).

Fanų bendruomenės įkūrimo pradžia laikomos rungtynės prieš Minsko „Dinamo“ ekipą 1985 m. spalio 19 dieną, kai Vilniaus „Žalgirio“ ultros įsikūrė Pietų-IV sektoriuje[15]. Nuo šių rungtynių sirgaliai ne tik liko šiame stadiono sektoriuje, bet ir pagal jį sukūrė savo pavadinimą. Nors nuo 2011 m. klubas savo namų rungtynes žaidžia nebe „Žalgirio“, bet LFF stadione, „Pietų-IV“ rungtynių metu būna įsikūrusi taip pat pietinėje stadiono tribūnoje.

Sovietų Sąjungos laikais „Pietų-IV“ ultras sudarė beveik 1000 aktyvių sirgalių (visa Pietų IV tribūna, o netilpusieji į ją buriuodavosi Pietų III tribūnoje). Sunkiausius laikus fanų bendruomenė išgyveno Vilniaus „Žalgiriui“ pasitraukus iš SSRS čempionato: 1990–1991 m. į Pietų IV sektorių rinkdavosi vis mažiau ir mažiau aktyvių sirgalių, kartais jų būdavo vos keli.

2009 m. „Pietų-IV“ fanų bendruomenės nariai padėjo finansinių sunkumų spaudžiamam Vilniaus „Žalgirio“ klubui išsikapstyti iš krizės. Sirgaliai ne tik rengė įvairias akcijas, kurių metu buvo renkami pinigai klubo išlaikymui, bet ir aukojo savo asmeninius finansus, kad klubas neišnyktų iš Lietuvos futbolo žemėlapio.

„Pietų-IV“ yra seniausia bei didžiausia organizuotą ir aktyvų komandos palaikymą propaguojanti grupė visame Baltijos regione.

Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė komanda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. rugsėjo 7 d.

Nr. Pozicija Žaidėjas
1 Lietuva GK Armantas Vitkauskas
2 Lietuva DF Linas Klimavičius
4 Kroatija MF Marin Matoš
5 Nyderlandai DF Donovan Slijngard
6 Senegalas DF Mamadou Mbodj
8 Lietuva DF Egidijus Vaitkūnas (kapitonas)
9 Portugalija DF Jorge Chula
11 Lietuva FW Simonas Stankevičius
12 Lietuva GK Karolis Čirba
13 Lietuva MF Danielis Romanovskis
15 Lietuva DF Lukas Valvonis
17 Lietuva MF Tautvydas Eliošius
18 Lietuva DF Aldas Korsakas
Nr. Pozicija Žaidėjas
19 Lietuva FW Edvinas Baniulis
20 Lietuva DF Dominykas Barauskas
21 Lietuva MF Vytautas Lukša
22 Lietuva MF Justas Lasickas
23 Lietuva MF Saulius Mikoliūnas
26 Lietuva DF Marius Žaliūkas
28 Lietuva FW Julius Momkus
33 Bosnija ir Hercegovina FW Bahrudin Atajić
55 Lietuva GK Saulius Klevinskas
77 Lietuva MF Linas Pilibaitis
80 Brazilija FW Elivelto
88 Lietuva MF Mantas Kuklys

Išnuomoti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nr. Pozicija Žaidėjas
Lietuva DF Georgas Freidgeimas (Pavlodaro „Irtysh“ (Kazachstanas) iki 2016 m. pab.)
Lietuva FW Darius Kazubovičius (Rygos RFS nuo 2016 metų vasario)

Nacionalinių rinktinių žaidėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žalgiris B[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nr. Pozicija Žaidėjas
72 Lietuva GK Pijus Petkevičius
6 Lietuva DF Haroldas Šidlauskas
27 Lietuva DF Artūras Tkačius
29 Lietuva DF Edvinas Morinas
32 Lietuva DF Martin Moroz
40 Lietuva DF Deividas Alekna
64 Lietuva DF Benediktas Jokubauskas
96 Lietuva DF Karolis Žudys
26 Lietuva MF Erik Motuz
Nr. Pozicija Žaidėjas
37 Lietuva MF Artūras Lukša
44 Lietuva MF Lukas Vaičiūnas
66 Lietuva MF Rokas Vaitiekaitis
66 Lietuva MF Donatas Jokubauskas
70 Lietuva MF Tomas Tubutis
75 Lietuva MF Ernestas Stočkūnas
41 Lietuva FW Osvaldas Čipkus
42 Lietuva FW Edgar Kudzin

Geriausi sezono žaidėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2004 m. klubo aistruoliai kasmet renka geriausią sezono futbolininką. Jais tapo:

Personalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Administracija
  • Direktorė: Vilma Venslovaitienė
  • Sporto direktorius: Mindaugas Nikoličius
  • Komercijos-techninis direktorius: Andriejus Ovčinikovas
  • Komunikacijos ir reklamos direktorius: Vilius Aleksandravičius
  • Komunikacijos ir reklamos projektų vadovas: Arūnas Kisielius
  • Reklamos projektų vadybininkas: Saulius Jankauskas
  • Atstovas spaudai: Marius Salys
  • Vadybininkas: Andrius Vaiciekauskas
Pagrindinės komandos treneriai
Jaunimo komandų ir akademijų treneriai
Medicinos personalas
  • Daktaras: Tomas Jonaitis
  • Vyr. kineziterapeutas: Dainius Pavilonis
  • Kineziterapeutas: Piotr Dubrovskij
  • Masažuotojas: Andrius Misiūra

Treneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žaidėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Žymesni žaidėjai iš užsienio[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Dalyvavimas Europos turnyruose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sezonas Turnyras Etapas Valstybė Klubas Rezultatai Įv. santykis
1988–89
UEFA Taurė
1/32
Austrija
Austria Wien
2–0, 2–5
4–5
1989–90
UEFA Taurė
1R
Švedija
IFK Göteborg
2–0, 0–1
2–1
2R
Jugoslavija
Red Star Belgrade
1–4, 0–1
1–5
1992–93
UEFA Čempionų lyga
1R
Nyderlandai
PSV Eindhoven
0–6, 0–2
0–8
1993–94
Taurių laimėtojų taurė
1Q
Slovakija
MFK Košice
0–2, 0–1
0–3
1994–95
Taurių laimėtojų taurė
1Q
Velsas
Barry Town
1–0, 6–0
7–0
1R
Nyderlandai
Feyenoord
1–1, 1–2
2–3
1995–96
Taurių laimėtoų taurė
1Q
Slovėnija
NK_Mura
2–0, 1–2
3–2
1R
Turkija
Trabzonspor
2–2, 0–1
2–3
1996–97
UEFA Taurė
PR
Šiaurės Airija
Crusaders
2–0, 1–2
3–2
1R
Škotija
Aberdeen
1–4, 3–1
4–5
1997–98
Taurių laimėtojų taurė
1Q
Izraelis
Hapoel Be’er Sheva
0–0, 1–2
1–2
1998–99
UEFA Taurė
1Q
Islandija
ÍA
2–3, 1–0
3–3 (a)
2Q
Norvegija
Brann
0–1, 0–0
0–1
1999–00
UEFA Čempionų lyga
1Q
Armėnija
Araks Ararat
2–0, 3–0
5–0
2Q
Ukraina
Dynamo Kyiv
0–2, 0–1
0–3
2000–01
UEFA Taurė
1Q
Lenkija
Ruch_Chorzów
2–1, 0–6
2–7
2001–02
UEFA Taurė
1Q
Izraelis
Maccabi Tel Aviv
0–6, 0–1
0–7
2002
UEFA Intertoto taurė
1R
Vengrija
Budapest Honvéd
1–0, 0–0
1–0
2R
Prancūzija
Sochaux
0–2, 1–2
1–4
2003
UEFA Intertoto taurė
1R
Švedija
Örgryte IS
1–1, 0–3
1–4
2004–05
UEFA Taurė
1Q
Šiaurės Airija
Portadown
2–2, 2–0
4–2
1Q
Danija
Aalborg BK
1–3, 0–0
1–3
2005
UEFA Intertoto taurė
1R
Šiaurės Airija
Lisburn Distillery
1–0, 1–0
2–0
2R
Latvija
Dinaburg
2–0, 1–2
3–2
3R
Graikija
Egaleo
3–1, 2–3
5–4
1/2
Rumunija
CFR Cluj
1–2, 1–5
2–7
2012–13
UEFA Europos lyga
2Q
Austrija
Admira Wacker Mödling
1–1, 1–5
2–6
2013–14
UEFA Europos lyga
1Q
Airija
St Patrick’s Athletic
2–2, 2–1
4–3
2Q
Armėnija
Pyunik
2–0, 1–1
3–1
3Q
Lenkija
Lech Poznań
1–0, 1–2
2–2 (a)
PO
Austrija
Red Bull Salzburg
0–5, 0–2
0–7
2014–15
UEFA Čempionų lyga
2Q
Kroatija
Dinamo Zagreb
0–2, 0–2
0-4
2015–16
UEFA Čempionų lyga
2Q
Švedija
Malmo FF
0–0, 0–1
0–1
2016–17
UEFA Čempionų lyga
2Q
Kazachstanas
Astana FC
0–0, 1–2
1–2
  • Pastaba: (a) žymi svečiuose įmuštų įvarčių taisyklę.

Pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuva Lietuvos varžybose laimėti trofėjai
(2016-05-01 duomenys)
Generic football.png
Varžybos Pasiekimas Kartai Metai
Čempionatas I vieta 6 1991, 1992, 1999 (pav.), 2013, 2014, 2015
II vieta 9 1993, 1994, 1995, 1997, 1998, 1999 (rud.), 2000, 2011, 2012
III vieta 4 1990, 1996, 2001, 2010
Taurė Nugalėtojas 10 1991, 1993, 1994, 1997, 2003 (rud.), 2012, 2013, 2014, 2015, 2016
Finalininkas 5 1990, 1992, 1995, 2000, 2001
Supertaurė Nugalėtojas 5 2003, 2012, 2013, 2014, 2015
Finalininkas 0


Pasiekimai Lietuvos aukščiausiojoje lygoje nuo 1922 metų.
Pirmas kartas Paskutinis kartas Sezonų skaičius Aukščiausia vieta
1946 m. 2011 m. 24 1
  • Pastaba: neįskaitomi 1924–1930, 1935, 1942–1943, 1945 m. sezonai, kai nebuvo vientisos lygos, taip pat 1939–1940, 1941, 1943–1944 m. nebaigtos pirmenybės.


Tarybų Sąjunga TSRS varžybose laimėti trofėjai
(1992-07-01 duomenys)
Generic football.png
Varžybos Pasiekimas Kartai Metai
Čempionatas I vieta 0
II vieta 0
III vieta 1 1987
Taurė Nugalėtojas 0
Finalininkas 0
Lygos taurė Nugalėtojas 0
Finalininkas 0
Supertaurė Nugalėtojas 0
Finalininkas 0


Pasiekimai TSRS aukščiausiojoje lygoje 19361991 m.
Pirmas kartas Paskutinis kartas Sezonų skaičius Aukščiausia vieta
1953 m. 1989 m. 11 3
  • Pastaba: neįskaitomos 1941 m. nebaigtos pirmenybės, taip pat atvejai, kai klubai buvo pašalinti iš turnyro pirmenybių metu.


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficiali svetainė: http://www.zalgiris-vilnius.lt
Futbolinis.lt (statistika) [1]
Apskrities federacijos informacija []
KAFF informacija []
ŠAFF informacija []
VAFF informacija []
SFL informacija []
UEFA informacija [2]
Futbolas.lt []
Foot.dk (archyvas) [3]
Weltfussballarchiv.com [4]
Soccerway.com (naujausi rezultatai) [5]
Neoficiali svetainė []
Gerbėjų svetainė []