Žalgiris Vilnius (1945)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žalgiris Vilnius
Pavadinimas Vilniaus „Žalgiris“
Įkurtas 1945 m.
Iširo 1962 m.
Stadionas Vilnius
Vietų sk.
Lyga
Apranga
namie
Apranga
svečiuose

Vilniaus „Žalgiris“ – buvęs Lietuvos futbolo klubasVilniaus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komanda suburta po II pasaulinio karo – jau 1945 m. pavasarį sostinėje minima „Žalgirio“ komanda, viena iš 4 futbolo komandų Vilniuje. Joje žaidė Riauba, Kasakaitis, J. Litvinas, Dijokaitis, Dobrovolskis, Velička, V. Bubinas, Latoža, S. Stančikas ir kiti.[1] Komanda dukart žaidė aukščiausiojoje lygoje, tačiau aukštų vietų neužėmė.

1947 m. komandos vadovas buvo Nikolajus Rakovskis. Toje komandoje žaidė daugiausia lietuviai – Povilas Ročinskas, Andrius Juknėnas, Albertas Kairys, Juozas Bubinas, Edvardas Točilauskas, Lionginas Nevinskas, Vytautas Bubinas, Bronius Bratkauskas ir kiti, tačiau po pralaimėjimo Panevėžio „Žalgiriui“ 0-5 pusė komandos buvo pakeista kitataučiais. Po pralaimėjimo 0-14 Šiaulių „Spartakui“ joje išsilaikė tik A. Kairys ir N. Rakovskis, kuris žaidė ne tik puolėju ir gynėju, bet ir vartininku. Netrukus įvairaus plauko futbolininkų vadovas nesugebėdavo surinkti. Komanda I rate neišvyko į ketverias rungtynes ir pasitraukė iš pirmenybių.[2] 1948 m. komanda jau buvo iširusi,[3] bet 1953 m. vėl minima, kai žaidė „Tiesos“ taurėje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]