COVID-19

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šis straipsnis apie ligą. Apie 2019–2020 m. COVID-19 ligos pandemiją skaitykite straipsnyje COVID-19 pandemija. Apie SŪRS (angl. SARS) skaitykite straipsnyje sunkus ūminis respiracinis sindromas. Apie virusą, kuris sukelia COVID-19 ligą skaitykite straipsnyje SARS-CoV-2.
Koronaviruso liga 2019
(COVID-19)

Ligą sukeliantis koronavirusas SARS-CoV-2
ICD-10U07.1, J80
LigųDB60833

Koronaviruso liga 2019 (COVID-19) – infekcinė liga, kurią sukelia koronavirusas SARS-CoV-2 (liet. SŪRS-CoV-2),[1] glaudžiai susijęs su SARS (liet. SŪRS) koronavirusu SARS-CoV (liet. SŪRS-CoV).[2][3][4] Pirmieji susirgimai prasidėjo 2019 m. Uhane, Kinijoje, pavadinimas ligai suteiktas 2019–2020 m. koronaviruso protrūkio metu, išplitus jo židiniui.[5][6] Sergantiesiems gali pasireikšti į gripą panašūs simptomai, kaip antai karščiavimas, sausas kosulys, nuovargis, dusulys.[7][8][9] Rečiau skauda gerklę, kamuoja sloga, čiaudulys.[10] Nors daugeliu atvejų pasireiškia lengvi simptomai,[11] kai kada liga gali progresuoti iki plaučių uždegimo ar daugelio organų funkcijos nepakankamumo.[5][6] Pasveikimas priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos būklės.[12] Paskaičiuota, kad mirštamumas siekia nuo 1 iki 5 %, tačiau skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir sveikatos būklės.[13]

Simptomai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įprastinė forma[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

COVID-19 įprastiniai simptomai yra nespecifiniai. Virusu užsikrėtę asmenys gali sirgti besimptome forma arba jiems gali pasireikšti karščiavimas, kosulys, silpnumas, dusulys, raumenų skausmai ir kt. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis remiantis 55 924 ligos atvejais laboratoriškai patvirtintais Kinijoje iki 2020 m. vasario 20 d. pastebėti tokie ligos simptomai:[8]

Simptomas %[8]
Karščiavimas 87,9
Sausas kosulys 67,7
Silpnumas 38,1
Seilėtekis 33,4
Dusulys 18,6
Raumenų ir sąnarių skausmas 14,8
Gerklės perštėjimas 13,9
Galvos skausmas 13,6
Šaltkrėtis 11,4
Pykinimas ir vėmimas 5,0
Nosies užgulimas 4,8
Viduriavimas 3,7
Kosėjimas krauju 0,9
Konjunktyvitas 0,8

Sunki ligos eiga gali sukelti sunkų plaučių uždegimą, kvėpavimo nepakankamumą, sepsį, septinį šoką ir mirtį. Daliai užsikrėtusių asmenų nepasireiškia jokie klinikiniai ligos simptomai, nors laboratoriniai tyrimai rodo, kad jie yra užsikrėtę koronavirusu.[14] Vidutinis inkubacinis laikotarpis nuo kontakto su infekcija iki susirgimo – apie 5 dienos. Trumpiausias – 1 diena, ilgiausias – 14 dienų.[15] Vienu atveju, inkubacija truko 27 dienas.[16][17]

Pediatrinis uždegiminis daugiasisteminis sindromas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pediatrinis uždegiminis daugiasisteminis sindromas (angl. paediatric inflammatory multisystem syndrome – PIMS) yra rimtai įtariama antroji forma, pasireiškianti vaikams (stebėta iki 21 metų amžiaus). Jai būdingas karščiavimas, bėrimas, patinusios liaukos, žemas kraujospūdis, virškinimo sutrikimai ir (sunkiais atvejais) širdies uždegimas. Savo simptomais PIMS primena Kawasaki ligą.

2020 m. gegužės 15 d. Europoje buvo diagnozuota 230 tokių atvejų, įskaitant dvi vaikų mirtis.[18] Dar 102 atvejai užregistruoti Amerikoje. [19] Beveik visiems vaikams diagnozuota taip pat ir COVID-19, nors kai kuriems įprastiniai COVID-19 požymiai ir nepasireiškė. Nors gydytojai dar nėra visiškai tikri, vis labiau įtariama, jog tai antroji šios ligos forma.

Mirštamumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje COVID-19_pandemija#Mirštamumas.

Galutinis, epidemijos bangai pasibaigus nustatytas mirtingumas gali siekti iki 6 %.[20] Sezoninio gripo metu pasitaiko tik 0,1 % mirčių. 2002–2004 m. SARS epidemijos mirštamumas siekė 9,6 %. Tačiau, nepaisant to, kad mirštamumas nuo SARS buvo didesnis, COVID-19 yra labiau ir lengviau plintanti liga, tad mirčių nuo šios ligos skaičius gerokai didesnis.[21][22] Realus mirštamumas gali būti mažesnis, nes lengvi atvejai lieka nediagnozuoti.

Įprastinio gripo komplikacijų atvejais daugiausia mirčių būna nuo antrinių infekcijų. Priešingai, COVID-19 dažniausiai nužudo pats.[23]

2020 m. balandžio 25 d. mirčių skaičius pasaulyje peržengė 200 000 ribą. [24]

Diagnostika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laboratorijoje diagnozė nustatoma iš sergančiojo nosiaryklės sekreto ar kraujo mėginio naudojant rRT-PCR (atvirkštinės transkripcijos polimerazės grandinė reakcija) metodą.[25][26] PSO paskelbė kelis SARS-CoV-2 RNR nustatymo protokolus. Rezultatai gaunami per kelias valandas ar dienas.[27]

Preliminarus ir spartesnis diagnostikos metodas pagrįstas plaučių uždegimo požymiais, remiantis rentgeno nuotrauka arba kompiuterinės tomografijos tyrimu.[28] Tai spartesnis metodas lyginant su laboratoriškai patvirtinta COVID-19 infekcija naudojant RT-PCR, pasiteisinęs Kinijoje.

Etiologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – SARS-CoV-2.

Ligos sukėlėjas yra koronavirusas SARS-CoV-2,[1] pradžioje vadintas 2019-nCoV '2019 m. naujuoju koronavirusu'.[3]

Pagrindinė perdavimo forma tarp žmonių – lašeliai, kurie išsiskiria čiaudint, kosint, kalbant ar iškvepiant.[29] Lašeliai sunkesni už orą, todėl gana greitai nusėda ant įvairių paviršių. Palietus tokius paviršius, o paskui burną, nosį ar akis, virusas patenka į organizmą.[30] Nusėdę lašeliai lieka pavojingi iki 72 valandų. [31]

Dauguma ligonių užkrečia tik nedaug kitų žmonių, ar ir visai neužkrečia, tačiau yra „superplatintojai“, užkrečiantis kitus dešimtimis. Tai salygoja tiek superplatintojų fiziologija, tiek ir jų elgesys. Dėl superplatintojų liga plinta labai netolygiai, ne taip kaip plinta sloga ar gripas. [32]

SARS-CoV-2 kinta, evoliucionuoja lėčiau nei kai kurie kiti virusai (pavyzdžiui, gripo), todėl skiepai prieš COVID-19 turėtų būti labiau efektyvūs. Visgi žinomi apie septyni jo genetiniai variantai. Analizuojant šių variantų paplitimą nustatyta, jog į Ameriką virusas atėjo daugiausia iš Europos, ne iš Kinijos. Amerikiečiams tikrinant tik iš Kinijos atvykusius žmones, keletą savaičių virusas plito visiškai nepastebimai.[33]

Formaliai COVID-19 yra zoonozinė liga, infekciniu būdu perduodama iš gyvūno žmogui,[34] tačiau epidemijos metu infekcijos šaltinis yra kiti žmonės, ne gyvūnai.

Epidemiologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – COVID-19 pandemija.

Prevencija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – COVID-19 pandemija.

Koronavirusinės infekcijos SARS-CoV-2 prevencija yra tokia pati kaip ir kitų virusinių ligų, tokių kaip gripas, t. y. raginimas laikytis sugriežtintos higienos: plauti rankas vandeniu ir muilu arba trinti alkoholine dezinfekcine priemone, nekontaktuoti su į gripą panašių simptomų patiriančiu asmeniu, vengti koncentruoto žmonių susibūrimo vietų bei stiprinti imuninę sistemą.[35] Asmenims, kurie pajuto ligos simptomus, rekomenduojama naudoti chirurgines kaukes, kurios sumažina iškvepiamo oro lašelių kiekį ir sklidimo atstumą kalbant, sluoguojant ar čiaudant.[36]

Gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nėra patvirtintų oficialių antivirusinių vaistų koronavirusui SARS-CoV-2 gydyti.[37] Šiuo metu atliekami kelių antivirusinių vaistų, kaip antai favilaviro (favipiraviro), ribavirino, remdesiviro, galidesiviro ir ritonaviro klinikiniai tyrimai.[38]

Sunkiais ligos atvejais kvėpavimas sutrinka tiek, jog reikalingi kvėpuoti padedantys prietaisai, įprastai naudojami esant sunkiam plaučių uždegimui.[39][40] Sunkiais atvejais taip pat padeda seniai žinomas priešuždegiminis vaistas, steroidas deksametazonas (angl. dexamethasone). [41] Apramindamas pernelyg audringą imuninę reakciją, šis vaistas sumažina mirštamumą apie trečdaliu, bet tik sunkiems, jau ventiliatorių reikalaujantiems ligoniams[42]. Lengviems ar vidutiniams ligoniams deksametazonas daug nepadeda.

Vakcina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – COVID-19 vakcina.

Kol kas koronavirusui SARS-CoV-2 vakcinos nėra.[43] 2020 m. vasario mėn. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išreiškė tikinti, kad per artimiausius 18 mėnesių vakcina bus sukurta.[44]

2020 m. kovo mėn. pasaulyje buvo apie 30 vakcinos kūrimo projektų.[45] Iki gegužės mėnesio buvo sukurtos 159 prototipinės vakcinos, 5 jų buvo I–II bandymų fazėje, o 7 – I fazėje.[46][47]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Naming the coronavirus disease (COVID-19) and the virus that causes it“. www.who.int (anglų). World Health Organization. Suarchyvuotas originalas 2020-02-28. Nuoroda tikrinta 2020-02-28. 
  2. World Health Organization (2020-02-11). Novel Coronavirus (2019-nCoV): situation report, 22 (PDF) (Report). World Health Organization. 
  3. 3,0 3,1 Gorbalenya AE (2020-02-11). „Severe acute respiratory syndrome-related coronavirus – The species and its viruses, a statement of the Coronavirus Study Group“. bioRxiv (anglų): 2020.02.07.937862. doi:10.1101/2020.02.07.937862. Suarchyvuotas originalas 2020-02-11. Nuoroda tikrinta 2020-02-11. 
  4. "Coronavirus disease named Covid-19", BBC News, 2020-02-11. (en-GB)
  5. 5,0 5,1 Hui DS, I Azhar E, Madani TA, Ntoumi F, Kock R, Dar O, Ippolito G, Mchugh TD, Memish ZA, Drosten C, Zumla A, Petersen E (2020-01-14). „The continuing 2019-nCoV epidemic threat of novel coronaviruses to global health – The latest 2019 novel coronavirus outbreak in Wuhan, China“. Int J Infect Dis 91: 264–266. PMID 31953166 . doi:10.1016/j.ijid.2020.01.009. 
  6. 6,0 6,1 „Q&A on coronaviruses“. World Health Organization (WHO). Suarchyvuotas originalas 2020-01-20. Nuoroda tikrinta 2020-01-27. 
  7. „Coronavirus Disease 2019 (COVID-19) Symptoms“. Centers for Disease Control and Prevention. United States. 2020-02-10. Suarchyvuotas originalas 2020-01-30. 
  8. 8,0 8,1 8,2 Chen N, Zhou M, Dong X, Qu J, Gong F, Han Y, et al. (2020 m. vasario mėn.). „Epidemiological and clinical characteristics of 99 cases of 2019 novel coronavirus pneumonia in Wuhan, China: a descriptive study“. Lancet (English) 395 (10223): 507–13. PMID 32007143 . doi:10.1016/S0140-6736(20)30211-7. 
  9. Hessen MT (2020-01-27). „Novel Coronavirus Information Center: Expert guidance and commentary“. Elsevier Connect. Suarchyvuotas originalas 2020-01-30. Nuoroda tikrinta 2020-01-31. 
  10. Huang C, Wang Y, Li X, Ren L, Zhao J, Hu Y, et al. (2020 m. vasario mėn.). „Clinical features of patients infected with 2019 novel coronavirus in Wuhan, China“. Lancet 395 (10223): 497–506. PMID 31986264 . doi:10.1016/S0140-6736(20)30183-5. 
  11. Wang, Vivian (2020-03-05). „Most Coronavirus Cases Are Mild. That's Good and Bad News.“ – via NYTimes.com. 
  12. Boseley, Sarah; Devlin, Hannah; Belam, Martin (2020-002-27). „What is coronavirus and what should I do if I have symptoms?“. theguardian.com. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2020-02-27. 
  13. „Wuhan Coronavirus Death Rate“. www.worldometers.info. Suarchyvuotas originalas 2020-01-31. Nuoroda tikrinta 2020-02-02. 
  14. https://www.thelancet.com/journals/laninf/article/PIIS1473-3099(20)30114-6/fulltext
  15. https://www.who.int/docs/default-source/coronaviruse/situation-reports/20200219-sitrep-30-covid-19.pdf?sfvrsn=6e50645_2
  16. Woodward, Aylin (2020-02-22). „2 studies of coronavirus patients suggest the disease's incubation period could be longer than the standard quarantine period of 14 days“. businessinsider.com. Business Insider. Nuoroda tikrinta 2020-02-28. 
  17. https://www.reuters.com/article/us-china-health-incubation/coronavirus-incubation-could-be-as-long-as-27-days-chinese-provincial-government-says-idUSKCN20G06W
  18. https://www.reuters.com/article/us-health-coronavirus-children-europe/europe-sees-two-deaths-multiple-cases-of-covid-linked-syndrome-in-children-idUSKBN22R2UL
  19. https://www.reuters.com/article/us-health-coronavirus-children-europe/europe-sees-two-deaths-multiple-cases-of-covid-linked-syndrome-in-children-idUSKBN22R2UL
  20. Donald G. McNeil (2020). The Coronavirus in America – The Year Ahead. The New York Times
  21. medicalnewstoday.com / Coronavirus cause: Origin and how it spreads
  22. livescience.com / How does the new coronavirus compare with the flu? | By Rachael Rettner – Senior Writer, 2020-03-26
  23. 4 COVID-19 myths. Cynthia Demarco (2020). Unversity of Texas MD Anderson Cancer Center
  24. Global coronavirus deaths cross 200,000, US beaches reopen, NY expands testing. CNBC.com
  25. https://www.who.int/publications-detail/laboratory-testing-for-2019-novel-coronavirus-in-suspected-human-cases-20200117
  26. https://www.cdc.gov/coronavirus/2019-ncov/lab/rt-pcr-detection-instructions.html
  27. https://www.globenewswire.com/news-release/2020/01/30/1977226/0/en/Curetis-Group-Company-Ares-Genetics-and-BGI-Group-Collaborate-to-Offer-Next-Generation-Sequencing-and-PCR-based-Coronavirus-2019-nCoV-Testing-in-Europe.html
  28. https://bestpractice.bmj.com/topics/en-gb/3000168/diagnosis-approach
  29. „Q & A on novel coronavirus“. European Centre for Disease Prevention and Control (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-02-11. 
  30. Coronavirus disease 2019 (COVID-19). WHO, Situation Report 66. [1]
  31. „Q&A on coronaviruses“. World Health Organization. 13 April 2020. Suarchyvuotas originalas 20 January 2020. Nuoroda tikrinta 12 April 2020. 
  32. Carl Zimmer (2020). Most People With Coronavirus Won’t Spread It. Why Do a Few Infect Many? The New York Times. [2]
  33. Carl Zimmer (2020). Most New York Coronavirus Cases Came From Europe, Genomes Show. The New York Times. [3]
  34. Zhou, Peng; Yang, Xing-Lou; Wang, Xian-Guang; Hu, Ben; Zhang, Lei; Zhang, Wei; Si, Hao-Rui; Zhu, Yan; Li, Bei; Huang, Chao-Lin; Chen, Hui-Dong; Chen, Jing; Luo, Yun; Guo, Hua; Jiang, Ren-Di; Liu, Mei-Qin; Chen, Ying; Shen, Xu-Rui; Wang, Xi; Zheng, Xiao-Shuang; Zhao, Kai; Chen, Quan-Jiao; Deng, Fei; Liu, Lin-Lin; Yan, Bing; Zhan, Fa-Xian; Wang, Yan-Yi; Xiao, Gengfu; Shi, Zheng-Li (2020-01-23). „Discovery of a novel coronavirus associated with the recent pneumonia outbreak in humans and its potential bat origin“. bioRxiv (anglų): 2020.01.22.914952. doi:10.1101/2020.01.22.914952. Suarchyvuotas originalas 2020-01-24. Nuoroda tikrinta 2020-02-05. 
  35. „Coronavirus“ (anglų). www.who.int. 2020-01. Suarchyvuotas originalas 2020-01-20. Nuoroda tikrinta 2020-01-24. 
  36. https://www.cdc.gov/coronavirus/2019-nCoV/summary.html?CDC_AA_refVal=https%3A%2F%2Fwww.cdc.gov%2Fcoronavirus%2F2019-ncov%2Fabout%2Fwhat-you-should-do.html#anchor_1580064337377
  37. https://www.nature.com/articles/d41573-020-00016-0
  38. https://www.clinicaltrialsarena.com/analysis/coronavirus-mers-cov-drugs/
  39. Murthy S, Gomersall CD, Fowler RA (2020-03-11). „Care for Critically Ill Patients With COVID-19“. JAMA. PMID 32159735 . doi:10.1001/jama.2020.3633. Suarchyvuotas originalas 2020-03-18. Nuoroda tikrinta 2020-03-18. 
  40. World Health Organization (28 January 2020). „Clinical management of severe acute respiratory infection when novel coronavirus (2019-nCoV) infection is suspected“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2020-02-26. Nuoroda tikrinta 2020-03-18. 
  41. Benjamin Mueller and Roni Caryn Rabin (2020). Common Drug Reduces Coronavirus Deaths, Scientists Report. New York Times. [4]
  42. WHO skyrelis apie deksametazoną [5]
  43. „Animal testing begins for first novel coronavirus vaccines in China“. pharmaceutical-technology.com. 2020-02-24. Nuoroda tikrinta 2020-02-27. 
  44. „Coronavirus (Covid-19) vaccine may be available in 18 months“. pharmaceutical-technology.com. 2020-02-12. Nuoroda tikrinta 2020-02-27. 
  45. https://www.bioworld.com/articles/433331-increasing-number-of-biopharma-drugs-target-covid-19-as-virus-spreads
  46. „COVID-19 vaccine development pipeline (Refresh URL to update)“. Vaccine Centre, London School of Hygiene and Tropical Medicine. 2020-05-11. Nuoroda tikrinta 2020-05-14. 
  47. „COVID-19 vaccine tracker (Choose vaccines tab; updated 2-3x/week)“. Milken Institute. 2020-05-12. Nuoroda tikrinta 2020-05-15. Lay summary.