Urvinė kregždė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Riparia riparia
Urvinė kregždė (Riparia riparia)
Urvinė kregždė (Riparia riparia)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Kregždiniai
(Wikispecies-logo.svg Hirundinidae)
Gentis: Riparia
(Wikispecies-logo.svg Riparia)
Rūšis: Urvinė kregždė
(Wikispecies-logo.svg Riparia riparia)

Urvinė kregždė (Riparia riparia) – kregždinių (Hirundinidae) šeimos paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai mažiausia Lietuvos kregždė. Nuo šelmeninės skiriasi pilkai rusva spalva ir ne taip iškirpta uodega.

Patino ir patelės nugarinė pusė, sparnai, uodega ir skersinė juostelė ant krūtinės pilkai rusvi. Gerklė, krūtinė ir pilvas balti. Snapas pilkai juodas, kojos pilkos. Rainelė ruda. Jauniklių nugarinės pusės plunksnų kraštai rusvi, gerklė rusva. Išsirita apaugę pilkai balsvais pūkais, žiotys būna šviesiai geltonos.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Skandinaviją, Barenco jūrą, Obės, Jenisejaus, Lenos žemupį, Anadyrio žiotis, pietuose tęsiasi iki Indijos, Pakistano, pietinio Irano, Arabijos pusiasalio, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena Šiaurės Amerikoje ir kai kuriose salose.

Žiemoja Afrikoje.

Lietuvoje gana dažnas paukštis.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veisimosi laikotarpiu laikosi prie stačių upių krantų, įvairiuose žvyro ir smėlio karjeruose. Elgsena labai primena langinę kregždę, tačiau skrydis lėtesnis, ne toks vikrus. Aukštai nepakyla, dažnai skraido prie pat vandens. Vaikšto nevikriai, smulkiai trepsėdama mažomis kojomis. Aktyvi dieną, perėjimo laikotarpiu nakvoja urveliuose, kitu metų laiku nakvoti traukia į plačius ežerų nendrynus ir švendrynus. Balsas silpnas, čerškiantis.

Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Peri kolonijomis, vienoje vietoje būna kelios dešimtys ar keli šimtai lizdų. Urvelius rausia pietiniuose stačiuose upių krantuose, priesmėlio ar priemolio dirvoje. Kartais kolonijos įsikuria naudojamuose arba apleistuose žvyro karjeruose. Urvelius rausia abu porelės nariai. Kartais meta pradėtą darbą ir rausia naują urvelį.

Urvelio gale iš šiaudelių, plaušų, šakelių ir plunksnų suka lizdą, deda apie 6 kiaušinius. Peri abu porelės nariai maždaug dvi savaites. Dar neapsiplunksnavę jaunikliai šliaužioja po urvelį, o maždaug trijų savaičių amžiaus pradeda skraidyti. Dar kurį laiką visa šeimyna grįžta nakvoti į lizdą. Sustiprėję kregždžiukai telkiasi į būrius ir nakvoti skenda į ežero ar pelkės meldynus, nendrynus, švendrynus.

Per vasarą išveda dvi vadas.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minta vabzdžiais: uodais, lašalais, vabalais, blakėmis ir įvairiais dvisparniais. Juos gaudo ore.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logmanas. – Vilnius: Mokslas, 1991.
Commons-logo.svg

Vikiteka