Šiaurės pusrutulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Šiaurės pusrutulis
Šiaurės pusrutulio teritorija, pažymėta geltonai

Šiaurės pusrutulis – Žemės rutulio dalis, esanti į šiaurę nuo pusiaujo. Tai taip pat dangaus sferos dalis, į šiaurę nuo dangaus pusiaujo. Žemės šiaurinėje pusrutulio dalyje gyvena didžioji visos planetos gyventojų dalis.

Arktika yra regionas į šiaurę nuo Šiaurės poliaračio. Jam būdingas klimatas su šaltomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis. Dažni krituliai yra sniegas. Vasarą būna dienų, kai Saulė visą parą nenusileidžia (poliarinė diena), o žiemą – visą parą nepateka (poliarinė naktis). Šių dienų skaičius priklauso nuo vietos poliaračio atžvilgiu. Ant paties poliaračio tokia para būna viena, o prie Šiaurės ašigalio jų būna keli mėnesiai.

Tarp Šiaurės poliaračio ir Vėžio atogrąžos yra Šiaurės vidutinės platumos. Šiauriniame pusrutulyje virš paviršiaus judantys daiktai linkę suktis į dešinę dėl Koriolio efekto. Dėl to ciklonai į šiaurę nuo ekvatoriaus sukasi prieš laikrodžio rodyklę, o pietų pusrutulyje – pagal laikrodžio rodyklę. O jūrų srovės Šiaurės pusrutulyje sukasi pagal laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje – atvirkščiai.

Žemynai, esantys šiaurės pusrutulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas šiaurės pusrutulis