Šiaurės pusrutulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šiaurės pusrutulis
Šiaurės pusrutulio teritorija, pažymėta geltonai

Šiaurės pusrutulisŽemės rutulio dalis, esanti į šiaurę nuo pusiaujo. Tai taip pat dangaus sferos dalis, į šiaurę nuo dangaus pusiaujo. Žemės šiaurinėje pusrutulio dalyje gyvena didžioji visos planetos gyventojų dalis.

Arktika yra regionas į šiaurę nuo Šiaurės poliaračio. Jam būdingas klimatas su šaltomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis. Dažni krituliai yra sniegas. Vasarą būna dienų, kai Saulė visą parą nenusileidžia (poliarinė diena), o žiemą – visą parą nepateka (poliarinė naktis). Šių dienų skaičius priklauso nuo vietos poliaračio atžvilgiu. Ant paties poliaračio tokia para būna viena, o prie Šiaurės ašigalio jų būna keli mėnesiai.

Tarp Šiaurės poliaračio ir Vėžio atogrąžos yra Šiaurės vidutinės platumos. Šiauriniame pusrutulyje virš paviršiaus judantys daiktai linkę suktis į dešinę dėl Koriolio efekto. Dėl to ciklonai į šiaurę nuo ekvatoriaus sukasi prieš laikrodžio rodyklę, o pietų pusrutulyje – pagal laikrodžio rodyklę. O jūrų srovės Šiaurės pusrutulyje sukasi pagal laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje – atvirkščiai.

Žemynai, esantys šiaurės pusrutulyje[taisyti | redaguoti kodą]


Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas šiaurės pusrutulis