Oleksandras Syrskis
| Oleksandras Syrskis ukr. Олександр Станіславович Сирський | |
|---|---|
| |
| 2021 m. | |
| Gimė | 1965 m. liepos 26 d. Novinkos, Vladimiro sritis,  Rusijos TFSR
|
| Pilietybė |  Ukraina
|
| Sutuoktinis (-ė) | Tamara Charčenko[1] |
| Vaikai | Antonas, Oleksandras |
| Veikla | Karininkas |
| Organizacijos | Ukrainos ginkluotosios pajėgos |
| Pareigos | Vyriausiasis vadas (generolas pulkininkas) |
| Išsilavinimas | Karybos mokslų kandidatas |
| Alma mater | Maskvos aukštoji karo vadų mokykla Ukrainos nacionalinė gynybos akademija |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
| |
 Vikiteka |
Oleksandras Syrskis |
Oleksandras Syrskis (ukr. Олександр Станіславович Сирський, g. 1965 m. liepos 26 d. Novinkose, Vladimiro srityje, Sovietų Rusijoje) – Ukrainos karininkas. Generolas pulkininkas, kariuomenės vadas,[2] Ukrainos didvyris (2022 m.).[3]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baigė Maskvos aukštąją karo vadų mokyklą. 1996 m. su pagyrimu baigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų akademiją (operatyvinį taktinį lygmenį), 2005 m. aukso medaliu – Ukrainos nacionalinę gynybos akademiją (operatyvinį strateginį lygmenį). Apgynė karybos mokslų kandidato disertaciją.[3]
Nuo 1986 m. tarnavo Poltavos srityje motorizuotųjų šaulių būrio vadu sovietinėje, vėliau Ukrainos kariuomenėje. 1993–1995 m. buvo Ukrainos nacionalinės gvardijos 6-osios divizijos 17-ojo pulko motorizuotųjų šaulių bataliono vadas, 1995–2000 m. – 19-ojo pulko vadas (Charkivo srityje), 2000–2002 m. – 8-ojo armijos korpuso 72-osios atskirosios mechanizuotos divizijos štabo viršininkas – vado pirmasis pavaduotojas, 2002–2005 m. – 72-osios atskirosios mechanizuotos brigados vadas Bila Cerkvoje. 2007 m. paskirtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinio operatyvinio štabo vadovo pirmuoju pavaduotoju, 2009 m. paaukštintas generolu majoru.[4] 2011–2012 m. – Generalinio štabo Karinio bendradarbiavimo ir taikos palaikymo operacijų generalinio direktorato viršininko pavaduotojas.[3]
2013 m. lapkritį tapo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pagrindinio vadovybės centro viršininko pirmuoju pavaduotoju, Ukrainos gynybos ministerijos įgaliojimu NATO būstinėje derėjosi dėl Ukrainos kariuomenės pritaikymo NATO standartams. 2014–2015 m. tarnavo Donbase, buvo antiteroristinės operacijos Rytų Ukrainoje štabo viršininku, koordinavo Ukrainos kariuomenės išėjimą iš priešo apsuptos Debalcevės.[1] 2016 m. gruodį suteiktas generolo leitenanto laipsnis.[5] 2017 m. paskirtas visos antiteroristinės operacijos Rytų Ukrainoje (vėliau vadintos Jungtinių pajėgų operacija) vadu. 2016–2019 m. ėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinio operatyvinio štabo vadovo pareigas, 2019 m. tapo Sausumos pajėgų vadu.[3] 2020 m. gruodį tapo generolu pulkininku.[6]
2022 m. Rusijai užpuolus Ukrainą sėkmingai vadovavo Kyjivo gynybai (vasario 24 – balandžio 2 d.) ir Charkivo operacijai (rugsėjo 6–12 d.).[3] 2024 m. vasario 8 d. paskirtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu.[2]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2015 m. apdovanotas Bohdano Chmelnickio III laipsnio ordinu,[7] 2002 m. – II[8] ir I laipsnio ordinu;[9]
- 2022 m. balandį suteiktas Ukrainos didvyrio titulas, įteiktas jį simbolizuojantis Aukso Žvaigždės ordinas;
- 2022 m. gegužę tapo Kyjivo garbės piliečiu.[3]
- 2022 m. gruodį apdovanotas Kovinių nuopelnų kryžiumi.[10]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Сергій Руденко, 10 фактів із життя Олександра Сирського. Хто такий новий командувач ООС, Espreso.tv, 2019-05-06. Nuoroda tikrinta 2023-05-18.
- ↑ 2,0 2,1 Jurgita Kuzmickaitė, Ukrainos pajėgų vado pareigose V. Zalužną keičia O. Syrskis, Verslo žinios, 2024-02-08. Nuoroda tikrinta 2024-02-09.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 Н. В. Попович-Кузнецова, Сирський Олександр Станіславович, Енциклопедія Сучасної України, 2023 m. Nuoroda tikrinta 2023-05-18.
- ↑ Указ Президента України № 645/2009 „Про присвоєння військових звань”, Верховна Рада України, 2009-08-20. Nuoroda tikrinta 2023-05-18.
- ↑ Указ Президента України № 541/2016 „Про присвоєння військових звань”, Верховна Рада України, 2016-12-05. Nuoroda tikrinta 2023-05-18.
- ↑ Указ Президента України № 346/2020 „Про присвоєння військових звань”, Офіс Президента України, 2020-08-23. Nuoroda tikrinta 2023-05-18.
- ↑ Указ Президента України № 144/2015 „Про відзначення державними нагородами України”, Верховна Рада України, 2015-03-14. Nuoroda tikrinta 2023-05-18.
- ↑ Указ Президента України № 145/2022 „Про відзначення державними нагородами України”, Верховна Рада України, 2022-03-18. Nuoroda tikrinta 2023-05-18.
- ↑ Указ Президента України № 861/2022 „Про відзначення державними нагородами України”, Офіс Президента України, 2022-12-11. Nuoroda tikrinta 2023-05-18.
- ↑ Указ Президента України № 533/2022 „Про нагородження відзнакою Президента України „Хрест бойових заслуг”, Офіс Президента України, 2022-07-27. Nuoroda tikrinta 2023-05-18.