Stanislovas Gediminas Ilgūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stanislovas Gediminas Ilgūnas
IlgūnasGediminas.JPG
Gimė: 1936 m. kovo 29 d.
Kantališkiai, Sasnavos valsčius
Mirė: 2010 m. gegužės 8 d. (74 metai)
Vilnius
Tėvas: Pranas Ilgūnas
Motina: Magdalena Ilgūnienė
Sutuoktinis(-ė): Birutė Ilgūnienė
Vaikai:

Stasys, Rasa, Ugnė, Milda

Veikla: istorikas, kraštotyrininkas, rezistentas, signataras
Partija: 1990 m. LSDP
Alma mater: 1976 m. Vilniaus universitetas

Stanislovas Gediminas Ilgūnas (1936 m. kovo 29 d. Kantališkiuose, Sasnavos valsčius, Marijampolės apskritis – 2010 m. gegužės 8 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikas, kraštotyrininkas, keliautojas, rezistentas, visuomenės bei politinis veikėjas, signataras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19421946 m. mokėsi Surgučių pradžios, 1946–1950 m. Sasnavos septynmetėje, 1950–1952 m. Marijampolės vidurinėje mokykloje. Nuo 1951 m. rezistencijos dalyvis, suimtas kartu su tėvu už antisovietinės literatūros saugojimą, platinimą, pagalbą partizanams. Dėl nepilnametystės iš kalėjimo paleistas. Suorganizavo pogrindinę antisovietinę jaunimo grupę, užmezgė ryšius su partizanais. Už tai nuteistas 25 m. kalėjimo. 19531957 m. kalėjo sovietiniuose lageriuose, vėliau paleistas.

Nuo 1957 m. Kapsuko cukraus fabriko sąskaitininkas. Nuo 1959 m. įsitraukė į kraštotyrinį judėjimą, surengė ir vadovavo daugeliui ekspedicijų, kuriose rinko medžiagą apie lietuvių istorijos ir kultūros pėdsakus, įžymius Lietuvos žmones. Platino antisovietinę spaudą, dėl to buvo nuolat persekiojamas KGB. 19601967 m. neakivaizdiniu būdu mokėsi Kauno ekonomikos technikume. Nuo 1962 m. Kapsuko maisto pramonės automatų gamyklos inžinierius.

19661994 m. gyveno Jonavoje. Nuo 1966 m. Jonavos statybos valdybos inžinierius. 1967–1976 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, įgijo žurnalistikos specialybę. 19681990 m. Jonavos statybos tresto skyriaus viršininkas. 1988 m. Sąjūdžio Seimo narys, Jonavos sąjūdžio tarybos pirmininkas.

1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, signataras, Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininkas. [1] 19931997 m. Lietuvos archyvų generalinės direkcijos, Lietuvos archyvų departamento direktorius. 1993–1996 m. Lietuvos radijo ir televizijos valdybos, 20082010 m. tarybos pirmininkas. 1997–1998 m. prezidento Algirdo Brazausko patarėjas. 1998–2010 m. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie LR Prezidento kanceliarijos direktorius. [2]

Nuo 1990 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus narys (nuo 2001 m. LSDP tarybos narys). LSDP garbės narys. 1991 m. Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas. Algirdo Brazausko fondo steigėjas.

Nuo 1960 m. bendradarbiavo spaudoje. Parašė 16 autorinių knygų, yra apie 20 knygų bendraautoris, paskelbė apie 500 straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje Lietuvos kultūros ir mokslo istorijos klausimais. [3] Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2012 m. viena Jonavos gatvių pavadinta G. Ilgūno vardu
  • 2013 m. Jonavoje, Sodų g. 60, atidengta atminimo lenta [7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Išėjęs į žygį: monografija skirta sovietų lagerių kaliniui, Kovo 11-osios akto signatarui, 49 ekspedicijas surengusiam keliautojui, 16 knygų autoriui Gediminui Ilgūnui (1936–2010) atminti / Edmundas Ganusauskas. – Vilnius: Interkelias, 2013. – 528 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-866-03-9