Didysis apuokas žuvininkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

13:16, 1 birželio 2020 versija

Bubo blakistoni

Didysis apuokas žuvininkas (Bubo blakistoni)

Apsaugos būklė

Nykstantys (IUCN 3.1), ^[1]

Mokslinė klasifikacija

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Pelėdiniai paukščiai ( Strigiformes)
Šeima:	Tikrosios pelėdos ( Strigidae)
Gentis:	Didieji apuokai ( Bubo)
Rūšis:	Didysis apuokas žuvininkas ( Bubo blakistoni)

Binomas

Bubo blakistoni
Seebohm, 1884

Didžiųjų apuokų žuvininkų natūralus paplitimas Tolimuosiuose Rytuose

Didysis apuokas žuvininkas (Bubo blakistoni) – pelėdinių paukščių (Strigiformes) būrio, tikrųjų pelėdų (Strigidae) šeimos, didžiųjų apuokų (Bubo) genties naktinių plėšriųjų paukščių rūšis.

Paplitimas

Natūraliai paplitę Šiaurės ir Rytų Azijoje – Mandžiūrija, Hokaido sala, o Rusijos Tolimuosiuose Rytuose – į pietus nuo Magadano iki Paamūrės krašto ir Primorės krašto, bei Sachaline ir pietų Kurilų salose.

Gausumas

Labai reta paukščių rūšis, įrašyta į tarptautinę raudonąją knygą. Japonijoje priskaičiuojama maždaug 100–150 paukščių, iš kurių 20 veisiasi, kiti pavieniai nesusiporavę paukščiai. Kitose jų arealo paplitimo vietose, kaip žemyninėje Azijoje jų populiacija kiek didesnė – nuo keleto šimtų ar iki vieno tūkstančio pavienių paukščių.

Gyvenamoji aplinka

Labai sėslus paukštis, migruoja tik badmečiu. Gyventi renkasi plačialapių, mišriųjų, spygliuočių sengirių tankmiškius šalia upių, ežerų, šaltinių, kurių pakrantės apaugę dideliais, senais medžiais. Žiemos metu traukia prie neužšalančių upės seklių vietų.

Nykimo priežastys

Didysis apuokas žuvininkas gamtoje kartais tampa lūšių grobiu. Kita, daug svarbesnė jų nykimo priežastis – paupiuose senų ir didelių medžių kirtimas, kita ūkinė veikla palei upes, upių užtvankos. Rusijoje juos kartais sumedžioja, nes evenams tai kaip maisto šaltinis. Arba Rusijoje jie nuskesta, lašišoms gaudyti skirtuose tinkluose. Japonijoje yra pasitaikę atvejų, kada budavo partrenkti automobilių.

Apibūdinimas

Tai gana stambus paukštis, stambiausia pelėdinių paukščių (Strigiformes) būrio rūšis, nežymiai stambesnis už didįjį apuoką gyvenantį Lietuvoje. Didžiojo apuoko žuvininko kūnas 60–71 cm ilgio, atstumas tarp išskleistų sparnų galų – 150–205 cm. Patinų svoris 3150–3450 g, patelės sveria 3360–4600 g^[2]. Patelės 25 % kūno stambumu pranoksta patinėlius.

Veisimasis

Šie paukščiai nesiveisia kiekvienais metais dėl maisto trukumo ar kitų priežasčių. Kiaušinius deda kovo viduryje, kada dar neištirpęs sniegas. Lizdą sukasi medžių ertmėse arba rečiau klifuose – uolėtame upės, ežero, skardyje arba stačiame šlaite ar sename juodojo peslio lizde. Deda 1-3, nors dažniausiai 2 kiaušinius. Kiaušiniai 6.2 cm ilgio ir 4.9 cm pločio. 35 dienas peri tik patelė. Per maždaug tą laiką patinėliai pateles parūpina maistu kol išsirita jaunikliai. Jaunikliai maždaug po 35-40 dienų lizdą palieka, bet ir palikus ji, dar apie keletą mėnesių būna maitinami tėvų. Didžiųjų apuokų žuvininkų jaunikliai tėvų teritorijoje dar užsibūna iki dvejų metų, kol susiranda savo teritoriją.

Mityba

Minta daugiausia žuvimis, taip pat krabais, vėžiais, ondatromis, o pavasarį ypač varlėmis, taip pat gaudo iki maždaug tetervino dydžio paukščius.

Žuvis daugiausiai gaudo sekliose upės vietose.

Porūšių klasifikacija

Naujoji klasifikacija

Pagal naująją klasifikaciją, išskiriami 2 porūšiai:

Bubo blakistoni blakistoni Seebohm, 1884; Sachaline, pietinėse Kurilų salose, Hokaido saloje.
Bubo blakistoni doerriesi Seebohm, 1895; patinų svoris 3100 g, patelių svoris 3250 g. Natūraliai paplitę šiaurės rytų Kinijoje ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose iki Korėjos pasienio.

Tradicinė klasifikacija

Tradiciškai išskiriami 4 porūšiai:

Bubo blakistoni blakistoni Seebohm, 1884 – paplitęs šiaurinėje Japonijoje – Hokaido ir pietinėse Kurilų salose.
Bubo blakistoni doerriesi Seebohm, 1884 – paplitęs Rusijos Tolimuosiuose Rytuose iki Vladivostoko ir Šiaurės Korėjos sienos.
Bubo blakistoni karafutonis Kuroda, 1931 – Sachaline.
Bubo blakistoni piscivorus Meise, 1933 – vakarų Mandžiūrijoje.

Didžiojo apuoko žuvininko kultas ir svarba kitose kultūrose

Didysis apuokas žuvininkas yra garbinamas Japonijoje gyvenančios ainu tautos kaip Kamuji dievybė, dvasia. Tolimųjų rytų tautai evenams, tai kaip maisto šaltinis. Anksčiau kaip maisto šaltinis šis paukštis buvo ir udegėjų tautai gyvenančiai Rusijos Primorėje, bet vėliau pas juos šita praktika dingo.

Šaltiniai

Vikiteka: Didysis apuokas žuvininkas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

↑ „IUCN Red List - Bubo blakistoni“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
↑ hbw.com / Blakiston’s Eagle-owl (Bubo blakistoni)

Nuorodos

vimeo.com / vimeo.com Blakiston’s Fish-owl (video)
youtube.com / Blakiston’s Fish-owl (video.1)
youtube.com / Blakiston’s Fish-owl (video.2)
youtube.com / Blakiston’s Fish-owl (video.3)
outdoorphotogear.com / Blakiston’s Fish-owl | anglų k.
fishowls.com / Blakiston’s Fish Owl Project | anglų k.
birdlife.org / Blakiston’s Fish-owl | anglų k.
oiseaux-birds.com / Blakiston’s Fish-owl | anglų k.
wild-facts.com / Blakiston’s Fish-owl | anglų k.

[1] „IUCN Red List - Bubo blakistoni“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.

[2] w.com / Blakiston’s Eagle-owl (Bubo blakistoni)

[1]

[2]

@@ Eilutė 15: / Eilutė 15: @@
 {{Taxobox_pabaiga}}
-'''Didysis apuokas žuvininkas''' (''Bubo blakistoni'') – [[Pelėdiniai paukščiai|pelėdinių paukščių]] (''Strigiformes'') būrio, [[Pelėdiniai|tikrųjų pelėdų]] (''Strigidae'') šeimos, [[Didieji apuokai|didžiųjų apuokų]] (''Bubo'') genties naktinių [[plėšrieji paukščiai|plėšriųjų paukščių]] [[rūšis]].
+'''Didysis apuokas žuvininkas''' (''Bubo blakistoni'') – [[Pelėdiniai paukščiai|pelėdinių paukščių]] (''Strigiformes'') būrio, [[Pelėdiniai|tikrųjų pelėdų]] (''Strigidae'') šeimos, [[Didieji apuokai|didžiųjų apuokų]] (''Bubo'') genties naktinių [[plėšrieji paukščiai|plėšriųjų paukščių]] [[rūšis]].
 [[Vaizdas:Bubo_blakistoni_2.jpg|thumb|left|250px|Didžiųjų apuokų žuvininkų pora]]
@@ Eilutė 23: / Eilutė 23: @@
 == Paplitimas ==
-Natūraliai paplitę [[Šiaurės Azija|Šiaurės]] ir [[Rytų Azija|Rytų]] Azijoje - [[Mandžiūrija]], [[Hokaidas|Hokaido]] sala, o [[Rusijos Tolimieji Rytai|Rusijos Tolimuosiuose Rytuose]] - į pietus nuo [[Magadanas|Magadano]] iki [[Paamūrės kraštas|Paamūrės krašto]] ir [[Primorės kraštas|Primorės krašto]], bei [[Sachalinas|Sachaline]] ir pietų [[Kurilai|Kurilų]] salose.
+Natūraliai paplitę [[Šiaurės Azija|Šiaurės]] ir [[Rytų Azija|Rytų]] Azijoje – [[Mandžiūrija]], [[Hokaidas|Hokaido]] sala, o [[Rusijos Tolimieji Rytai|Rusijos Tolimuosiuose Rytuose]] – į pietus nuo [[Magadanas|Magadano]] iki [[Paamūrės kraštas|Paamūrės krašto]] ir [[Primorės kraštas|Primorės krašto]], bei [[Sachalinas|Sachaline]] ir pietų [[Kurilai|Kurilų]] salose.
 === Gausumas ===
-Labai reta paukščių rūšis, įrašyta į [[tarptautinė raudonoji knyga|tarptautinę raudonąją knygą]]. Japonijoje priskaičiuojama maždaug 100-150 paukščių, iš kurių 20 veisiasi, kiti pavieniai nesusiporavę paukščiai. Kitose jų arealo paplitimo vietose, kaip žemyninėje Azijoje jų populiacija kiek didesnė - nuo keleto šimtų ar iki vieno tūkstančio pavienių paukščių.
+Labai reta paukščių rūšis, įrašyta į [[tarptautinė raudonoji knyga|tarptautinę raudonąją knygą]]. Japonijoje priskaičiuojama maždaug 100–150 paukščių, iš kurių 20 veisiasi, kiti pavieniai nesusiporavę paukščiai. Kitose jų arealo paplitimo vietose, kaip žemyninėje Azijoje jų populiacija kiek didesnė – nuo keleto šimtų ar iki vieno tūkstančio pavienių paukščių.
 === Gyvenamoji aplinka ===
@@ Eilutė 32: / Eilutė 32: @@
 == Nykimo priežastys ==
-Didysis apuokas žuvininkas gamtoje kartais tampa [[lūšis|lūšių]] grobiu. Kita, daug svarbesnė jų nykimo priežastis - paupiuose senų ir didelių medžių kirtimas, kita ūkinė veikla palei upes, upių užtvankos. [[Rusija|Rusijoje]] juos kartais sumedžioja, nes [[evenai|evenams]] tai kaip maisto šaltinis. Arba Rusijoje jie nuskesta, [[lašiša|lašišoms]] gaudyti skirtuose tinkluose. Japonijoje yra pasitaikę atvejų, kada budavo partrenkti automobilių.
+Didysis apuokas žuvininkas gamtoje kartais tampa [[lūšis|lūšių]] grobiu. Kita, daug svarbesnė jų nykimo priežastis – paupiuose senų ir didelių medžių kirtimas, kita ūkinė veikla palei upes, upių užtvankos. [[Rusija|Rusijoje]] juos kartais sumedžioja, nes [[evenai|evenams]] tai kaip maisto šaltinis. Arba Rusijoje jie nuskesta, [[lašiša|lašišoms]] gaudyti skirtuose tinkluose. Japonijoje yra pasitaikę atvejų, kada budavo partrenkti automobilių.
 == Apibūdinimas ==
-Tai gana stambus paukštis, stambiausia [[Pelėdiniai paukščiai|pelėdinių paukščių]] (''Strigiformes'') būrio rūšis, nežymiai stambesnis už [[Didysis apuokas|didįjį apuoką]] gyvenantį [[Lietuva|Lietuvoje]]. Didžiojo apuoko žuvininko kūnas 60–71 cm ilgio, atstumas tarp išskleistų sparnų galų - 150–205 cm. Patinų svoris 3150–3450 g, patelės sveria 3360–4600 g<ref>hbw.com / [https://www.hbw.com/species/blakistons-eagle-owl-bubo-blakistoni Blakiston's Eagle-owl (''Bubo blakistoni'')]</ref>. Patelės 25 % kūno stambumu pranoksta patinėlius.
+Tai gana stambus paukštis, stambiausia [[Pelėdiniai paukščiai|pelėdinių paukščių]] (''Strigiformes'') būrio rūšis, nežymiai stambesnis už [[Didysis apuokas|didįjį apuoką]] gyvenantį [[Lietuva|Lietuvoje]]. Didžiojo apuoko žuvininko kūnas 60–71 cm ilgio, atstumas tarp išskleistų sparnų galų – 150–205 cm. Patinų svoris 3150–3450 g, patelės sveria 3360–4600 g<ref>hbw.com / [https://www.hbw.com/species/blakistons-eagle-owl-bubo-blakistoni Blakiston’s Eagle-owl (''Bubo blakistoni'')]</ref>. Patelės 25 % kūno stambumu pranoksta patinėlius.
 == Veisimasis ==
-Šie paukščiai nesiveisia kiekvienais metais dėl maisto trukumo ar kitų priežasčių. Kiaušinius deda kovo viduryje, kada dar neištirpęs sniegas. Lizdą sukasi medžių ertmėse arba rečiau [[klifas|klifuose]] - uolėtame upės, ežero,  skardyje arba stačiame šlaite ar sename [[juodasis peslys|juodojo peslio]] lizde. Deda 1-3, nors dažniausiai 2 kiaušinius. [[Kiaušiniai]] 6.2 cm ilgio ir 4.9 cm pločio. 35 dienas peri tik patelė. Per maždaug tą laiką patinėliai pateles parūpina maistu kol išsirita jaunikliai. Jaunikliai maždaug po 35-40 dienų lizdą palieka, bet ir palikus ji, dar apie keletą mėnesių būna maitinami tėvų. Didžiųjų apuokų žuvininkų jaunikliai tėvų teritorijoje dar užsibūna iki dvejų metų, kol susiranda savo teritoriją.
+Šie paukščiai nesiveisia kiekvienais metais dėl maisto trukumo ar kitų priežasčių. Kiaušinius deda kovo viduryje, kada dar neištirpęs sniegas. Lizdą sukasi medžių ertmėse arba rečiau [[klifas|klifuose]] – uolėtame upės, ežero, skardyje arba stačiame šlaite ar sename [[juodasis peslys|juodojo peslio]] lizde. Deda 1-3, nors dažniausiai 2 kiaušinius. [[Kiaušiniai]] 6.2 cm ilgio ir 4.9 cm pločio. 35 dienas peri tik patelė. Per maždaug tą laiką patinėliai pateles parūpina maistu kol išsirita jaunikliai. Jaunikliai maždaug po 35-40 dienų lizdą palieka, bet ir palikus ji, dar apie keletą mėnesių būna maitinami tėvų. Didžiųjų apuokų žuvininkų jaunikliai tėvų teritorijoje dar užsibūna iki dvejų metų, kol susiranda savo teritoriją.
 == Mityba ==
@@ Eilutė 46: / Eilutė 46: @@
 == Porūšių klasifikacija ==
 === Naujoji klasifikacija ===
 Pagal naująją klasifikaciją, išskiriami 2 [[Porūšis|porūšiai]]:
 * ''Bubo blakistoni blakistoni'' Seebohm, 1884; [[Sachalinas|Sachaline]], pietinėse [[Kurilų salos|Kurilų salose]], [[Hokaidas|Hokaido]] saloje.
 * ''Bubo blakistoni doerriesi'' Seebohm, 1895; patinų svoris 3100 g, patelių svoris 3250 g. Natūraliai paplitę šiaurės rytų [[Kinija|Kinijoje]] ir [[Rusija|Rusijos]] [[Tolimieji Rytai|Tolimuosiuose Rytuose]] iki [[Korėja|Korėjos]] pasienio.
 === Tradicinė klasifikacija ===
 Tradiciškai išskiriami 4 porūšiai:
-* ''Bubo blakistoni blakistoni'' Seebohm, 1884 - paplitęs šiaurinėje [[Japonija|Japonijoje]] - Hokaido ir pietinėse Kurilų salose.
+* ''Bubo blakistoni blakistoni'' Seebohm, 1884 – paplitęs šiaurinėje [[Japonija|Japonijoje]] – Hokaido ir pietinėse Kurilų salose.
-* ''Bubo blakistoni doerriesi'' Seebohm, 1884 - paplitęs Rusijos Tolimuosiuose Rytuose iki [[Vladivostokas|Vladivostoko]] ir [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjos]] sienos.
+* ''Bubo blakistoni doerriesi'' Seebohm, 1884 – paplitęs Rusijos Tolimuosiuose Rytuose iki [[Vladivostokas|Vladivostoko]] ir [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjos]] sienos.
-* ''Bubo blakistoni karafutonis'' Kuroda, 1931 - Sachaline.
+* ''Bubo blakistoni karafutonis'' Kuroda, 1931 – Sachaline.
-* ''Bubo blakistoni piscivorus'' Meise, 1933 - vakarų [[Mandžiūrija|Mandžiūrijoje]].
+* ''Bubo blakistoni piscivorus'' Meise, 1933 – vakarų [[Mandžiūrija|Mandžiūrijoje]].
 == Didžiojo apuoko žuvininko kultas ir svarba kitose kultūrose ==
-Didysis apuokas žuvininkas yra garbinamas Japonijoje gyvenančios [[ainai|ainu]] tautos kaip ''Kamuji'' dievybė, dvasia. Tolimųjų rytų tautai [[evenai|evenams]], tai kaip maisto šaltinis. Anksčiau kaip maisto šaltinis šis paukštis buvo ir [[udegai|udegų]] tautai gyvenančiai Rusijos [[Primorės kraštas|Primorėje]], bet vėliau pas juos šita praktika dingo.
+Didysis apuokas žuvininkas yra garbinamas Japonijoje gyvenančios [[ainai|ainu]] tautos kaip ''Kamuji'' dievybė, dvasia. Tolimųjų rytų tautai [[evenai|evenams]], tai kaip maisto šaltinis. Anksčiau kaip maisto šaltinis šis paukštis buvo ir [[udegėjai|udegėjų]] tautai gyvenančiai Rusijos [[Primorės kraštas|Primorėje]], bet vėliau pas juos šita praktika dingo.
 == Šaltiniai ==
@@ Eilutė 66: / Eilutė 67: @@
 == Nuorodos ==
-* vimeo.com / [http://vimeo.com/23211722 vimeo.com Blakiston's Fish-owl] (video)
+* vimeo.com / [http://vimeo.com/23211722 vimeo.com Blakiston’s Fish-owl] (video)
-* youtube.com / [http://www.youtube.com/watch?v=UDdANPPLscI&feature=related Blakiston's Fish-owl] (video.1)
+* youtube.com / [http://www.youtube.com/watch?v=UDdANPPLscI&feature=related Blakiston’s Fish-owl] (video.1)
-* youtube.com / [http://www.youtube.com/watch?v=DWcp8m9VRDo&feature=related Blakiston's Fish-owl] (video.2)
+* youtube.com / [http://www.youtube.com/watch?v=DWcp8m9VRDo&feature=related Blakiston’s Fish-owl] (video.2)
-* youtube.com / [http://www.youtube.com/watch?v=kfHJhP7eFN4&feature=related Blakiston's Fish-owl] (video.3)
+* youtube.com / [http://www.youtube.com/watch?v=kfHJhP7eFN4&feature=related Blakiston’s Fish-owl] (video.3)
-* outdoorphotogear.com / [http://www.outdoorphotogear.com/blog/blakistons-fish-owl-feeding-video-12949 Blakiston's Fish-owl] | ''[[Anglų kalba|anglų k.]]''
+* outdoorphotogear.com / [http://www.outdoorphotogear.com/blog/blakistons-fish-owl-feeding-video-12949 Blakiston’s Fish-owl] | ''[[Anglų kalba|anglų k.]]''
-* fishowls.com / [http://www.fishowls.com/ Blakiston's Fish Owl Project] | ''anglų k.''
+* fishowls.com / [http://www.fishowls.com/ Blakiston’s Fish Owl Project] | ''anglų k.''
-* birdlife.org / [http://www.birdlife.org/datazone/speciesfactsheet.php?id=2229 Blakiston's Fish-owl] | ''anglų k.''
+* birdlife.org / [http://www.birdlife.org/datazone/speciesfactsheet.php?id=2229 Blakiston’s Fish-owl] | ''anglų k.''
-* oiseaux-birds.com / [http://www.oiseaux-birds.com/card-blakiston-fish-owl.html Blakiston's Fish-owl] | ''anglų k.''
+* oiseaux-birds.com / [http://www.oiseaux-birds.com/card-blakiston-fish-owl.html Blakiston’s Fish-owl] | ''anglų k.''
-* wild-facts.com / [http://www.wild-facts.com/tag/blakistons-fish-owl-facts/ Blakiston's Fish-owl] | ''anglų k.''
+* wild-facts.com / [http://www.wild-facts.com/tag/blakistons-fish-owl-facts/ Blakiston’s Fish-owl] | ''anglų k.''
 {{Paukščiai}}