Naugarduko vaivadija (1507–1795): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CommonsDelinker (aptarimas | indėlis)
Vaizdas Romanov_Flag.svg keičiamas Flag_of_the_Russian_Empire_(black-yellow-white).svg
image
Eilutė 2: Eilutė 2:
| pavadinimas = {{PAGENAME}}
| pavadinimas = {{PAGENAME}}
| origpavadin = {{pl|Województwo nowogródzkie}}<br>{{be|Наваградскае ваяводства}}<br>{{la|Palatinatus Novogrodensis}}
| origpavadin = {{pl|Województwo nowogródzkie}}<br>{{be|Наваградскае ваяводства}}<br>{{la|Palatinatus Novogrodensis}}
| herbas = POL województwo nowogródzkie IRP COA.svg
| herbas = Recueil d'armoiries polonaises Новогрудское.png
| vėliava =
| vėliava =
| žemėlapis = Navahrudak Voivodeship within Lithuania in the 17th century.png
| žemėlapis = Navahrudak Voivodeship within Lithuania in the 17th century.png

11:59, 4 kovo 2020 versija

Naugarduko vaivadija (1507–1795)
lenk. Województwo nowogródzkie
blrs. Наваградскае ваяводства
lot. Palatinatus Novogrodensis

 

1507 – 1795
Vaivadija LDK žemėlapyje (raudona)
Valstybė Abiejų Tautų Respublikos vėliava Abiejų Tautų Respublika
Provincija Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė LDK
Administracinis centras Naugardukas
Pavietai 4
Vaivada Naugarduko vaivada
Plotas 33 200 km²

Naugarduko vaivadija (blrs. Наваградскае ваяводства, lot. Palatinatus Novogrodensis) – nuo 1507 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 15691795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė Naugardukas, plotas 33 200 km².

Istorija

Vaivadija įsteigta 1507 m. pertvarkius Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės administracinį padalijimą. Ji suformuota iš Vilniaus ir Trakų vaivadijų dalių. Naugarduko ir Slonimo ekonomijos priklausė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio stalo valdoms.

Naugarduko vaivadijai priklausė keturi pavietai:

1793 m. vaivadija neteko didžiosios dalies savo rytinių teritorijų, kurios perėjo Rusijos imperijai. Galutinai vaivadija panaikinta 1795 m., kuomet jos teritorijos prijungtos prie Slanimo gubernijos.

Atstovavimas

Naugarduko vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Naugarduko vaivada ir Naugarduko kaštelionas. Kiekvieno pavieto seimelis rinkdavo po du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir du deputatus į Lietuvos Tribunolą.

Miesto seniūnus turėjo Naugardukas, Slonimas ir Volkovyskas.

Vaivada

Pagrindinis straipsnis – Naugarduko vaivada.

Pirmuoju Naugarduko vaivada 1507 m. tapo Jonas Glinskis.

Naugarduko vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas eidavo iki gyvos galvos, jeigu nebūdavo priešininkų nušalinamas. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Naugarduko vaivada turėjo trečią pagal rangą aukščiausią pasauliečių poziciją.

Naugarduko vaivados rūbai buvo raudonas kantušas ir juodas žiponas.