Gorskiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Raudonis (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Raudonis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 8: Eilutė 8:
| Laikotarpis =[[XVI a.]]
| Laikotarpis =[[XVI a.]]
| Šalys =[[LDK]]
| Šalys =[[LDK]]
| Dvarai =Žemaitijoje:<br />[[Čebatoriškiai]], [[Gadvaičiai]], [[Gintališkė]], [[Mankiškė (Bijotai)|Mankiškės]], [[Pašatrija]].<br />jaunesnės šakos dvarai:<br />[[Beržėnai (Kelmė)|Beržėnai]], [[Biržuvėnai]], [[Ketūnai (Mažeikiai)|Ketūnai]], [[Padubysis]], [[Pažižmė]], [[Salantai]], [[Šaukėnai]].<br />kiti dvarai:<br />[[Lelionys (Alovė)|Lelionys]] ir [[Siponiškės]] ([[Trakų apskritis]]),<br />[[Lebiodai]] ir [[Olževas]] ([[Gardino apskritis]]).<br />Žemaitijoje Gorskiai buvo [[Karšuva|Karšuvos]], [[Rietavas|Rietavo]], [[Tverai|Tverų]], [[Viešvėnai|Viešvėnų]] seniūnai.
| Dvarai =Žemaitijoje:<br />[[Čebatoriškiai]], [[Gadvaičiai]], [[Gintališkė]], [[Mankiškė (Bijotai)|Mankiškės]], [[Pašatrija]].<br />jaunesnės šakos dvarai:<br />[[Beržėnai (Kelmė)|Beržėnai]], [[Biržuvėnai]], [[Ketūnai (Mažeikiai)|Ketūnai]], [[Padubysis]], [[Pažižmė]], [[Salantai]], [[Šaukėnai]].<br />kiti dvarai:<br />[[Lelionys (Alovė)|Lelionys]] ir [[Sepijoniškės]] ([[Trakų apskritis]]),<br />[[Lebiodai]] ir [[Olževas]] ([[Gardino apskritis]]).<br />Žemaitijoje Gorskiai buvo [[Karšuva|Karšuvos]], [[Rietavas|Rietavo]], [[Tverai|Tverų]], [[Viešvėnai|Viešvėnų]] seniūnai.
| Atšakos =
| Atšakos =
}}
}}
Eilutė 19: Eilutė 19:
Pradininkas –'' Melchioro Gorskio'' sūnus ''Stanislovas Gorskis'' (m. apie [[1620]] m.) XVI a. penktame dešimtmetyje atsikėlęs į Žemaitiją ir [[1574]] m. vedęs žemaitę bajorę ''Darotą Adomavičiūtę-Ganusevičiūtę''. Jų sūnūs ''Jonas Chrizostomas'' ir ''Rapolas'' – vyresnės ir jaunesnės Gorskių šakų pradininkai, kaip ir tėvas, buvo [[evangelikai]] [[reformatai]].
Pradininkas –'' Melchioro Gorskio'' sūnus ''Stanislovas Gorskis'' (m. apie [[1620]] m.) XVI a. penktame dešimtmetyje atsikėlęs į Žemaitiją ir [[1574]] m. vedęs žemaitę bajorę ''Darotą Adomavičiūtę-Ganusevičiūtę''. Jų sūnūs ''Jonas Chrizostomas'' ir ''Rapolas'' – vyresnės ir jaunesnės Gorskių šakų pradininkai, kaip ir tėvas, buvo [[evangelikai]] [[reformatai]].


Vyresniosios šakos dvarai Žemaitijoje: [[Čebatoriškiai]], [[Gadvaičiai]], [[Gintališkė]], [[Mankiškė (Bijotai)|Mankiškės]] ir [[Pašatrija]], jaunesniosios: [[Beržėnai (Kelmė)|Beržėnai]], [[Biržuvėnų dvaras|Biržuvėnai]], [[Ketūnai (Mažeikiai)|Ketūnai]], [[Padubysis]], [[Pažižmė]], [[Salantai]], [[Šaukėnai]], be to, ji turėjo [[Lelionys (Alovė)|Lelionų]] ir [[Siponiškės|Siponiškių]] ([[Trakų apskritis]]), [[Lebiodai|Lebiodų]] ir [[Olževas|Olževo]] ([[Gardino apskritis]]) valdas. Žemaitijoje Gorskiai valdė [[seniūnija]]s, buvo [[Karšuva|Karšuvos]], [[Rietavas|Rietavo]], [[Tverai|Tverų]], [[Viešvėnai|Viešvėnų]], [[Mstislavlis|Mstislavlio]] [[tijūnas|tijūnai]], turėjo [[stalininkas|stalininkų]], [[pastalininkis|pastalininkų]], medžioklininkų, [[pataurininkis|pataurininkų]], kariuomenės [[vėliavininkas|vėliavininkų]] ir kitus garbės titulus.<ref>{{VLE|VII|12|[[Rita Regina Trimonienė]]|Gorskiai}}</ref>
Vyresniosios šakos dvarai Žemaitijoje: [[Čebatoriškiai]], [[Gadvaičiai]], [[Gintališkė]], [[Mankiškė (Bijotai)|Mankiškės]] ir [[Pašatrija]], jaunesniosios: [[Beržėnai (Kelmė)|Beržėnai]], [[Biržuvėnų dvaras|Biržuvėnai]], [[Ketūnai (Mažeikiai)|Ketūnai]], [[Padubysis]], [[Pažižmė]], [[Salantai]], [[Šaukėnai]], be to, ji turėjo [[Lelionys (Alovė)|Lelionų]] ir [[Sepijoniškės|Sepijoniškių]] ([[Trakų apskritis]]), [[Lebiodai|Lebiodų]] ir [[Olževas|Olževo]] ([[Gardino apskritis]]) valdas. Žemaitijoje Gorskiai valdė [[seniūnija]]s, buvo [[Karšuva|Karšuvos]], [[Rietavas|Rietavo]], [[Tverai|Tverų]], [[Viešvėnai|Viešvėnų]], [[Mstislavlis|Mstislavlio]] [[tijūnas|tijūnai]], turėjo [[stalininkas|stalininkų]], [[pastalininkis|pastalininkų]], medžioklininkų, [[pataurininkis|pataurininkų]], kariuomenės [[vėliavininkas|vėliavininkų]] ir kitus garbės titulus.<ref>{{VLE|VII|12|[[Rita Regina Trimonienė]]|Gorskiai}}</ref>


Gorskiai giminiavosi su [[Bilevičiai]]s, [[Burbos (giminė)|Burbomis]], [[Gadonai]]s, [[Grudzinskai]]s, [[Nagurskiai]]s, [[Plateriai]]s, [[Sirevičiai]]s, [[Tiškevičiai]]s, Kosakovskiais, [[Vainos|Vainomis]], Zabielomis ir kitais bajorais, grafais bei kunigaikščiais.
Gorskiai giminiavosi su [[Bilevičiai]]s, [[Burbos (giminė)|Burbomis]], [[Gadonai]]s, [[Grudzinskai]]s, [[Nagurskiai]]s, [[Plateriai]]s, [[Sirevičiai]]s, [[Tiškevičiai]]s, Kosakovskiais, [[Vainos|Vainomis]], Zabielomis ir kitais bajorais, grafais bei kunigaikščiais.

16:28, 1 kovo 2018 versija

Gorskiai
Gorskių herbas „Nalenč“
Gorskių herbas „Nalenč“
Kilmė Kilę iš Varšuvos apskrities kaimo Góry (dab. Mazovijos vaivadija).
Pradininkas Stanislovas Gorskis
Titulas Bajorai
Laikotarpis XVI a.
Šalys LDK
Dvarai Žemaitijoje:
Čebatoriškiai, Gadvaičiai, Gintališkė, Mankiškės, Pašatrija.
jaunesnės šakos dvarai:
Beržėnai, Biržuvėnai, Ketūnai, Padubysis, Pažižmė, Salantai, Šaukėnai.
kiti dvarai:
Lelionys ir Sepijoniškės (Trakų apskritis),
Lebiodai ir Olževas (Gardino apskritis).
Žemaitijoje Gorskiai buvo Karšuvos, Rietavo, Tverų, Viešvėnų seniūnai.

Gorskiai (lenk. Gorscy, Górscy), Gurskiai – nuo XVI a. žinoma Žemaitijos bajorų giminė.

Giminė

Kilę iš Varšuvos apskrities kaimo Góry (dab. Mazovijos vaivadija). Herbas „Nalenč“ žinomas nuo XIV a. pradžios, 1413 m. įvykus Horodlės unijai, padovanotas lietuvių bajorui Kočanui. Gorskių žemaitiškoji giminės šaka XX a. dažniausiai vadinosi Nalenč Gorskiais.

Pradininkas – Melchioro Gorskio sūnus Stanislovas Gorskis (m. apie 1620 m.) XVI a. penktame dešimtmetyje atsikėlęs į Žemaitiją ir 1574 m. vedęs žemaitę bajorę Darotą Adomavičiūtę-Ganusevičiūtę. Jų sūnūs Jonas Chrizostomas ir Rapolas – vyresnės ir jaunesnės Gorskių šakų pradininkai, kaip ir tėvas, buvo evangelikai reformatai.

Vyresniosios šakos dvarai Žemaitijoje: Čebatoriškiai, Gadvaičiai, Gintališkė, Mankiškės ir Pašatrija, jaunesniosios: Beržėnai, Biržuvėnai, Ketūnai, Padubysis, Pažižmė, Salantai, Šaukėnai, be to, ji turėjo Lelionų ir Sepijoniškių (Trakų apskritis), Lebiodų ir Olževo (Gardino apskritis) valdas. Žemaitijoje Gorskiai valdė seniūnijas, buvo Karšuvos, Rietavo, Tverų, Viešvėnų, Mstislavlio tijūnai, turėjo stalininkų, pastalininkų, medžioklininkų, pataurininkų, kariuomenės vėliavininkų ir kitus garbės titulus.[1]

Gorskiai giminiavosi su Bilevičiais, Burbomis, Gadonais, Grudzinskais, Nagurskiais, Plateriais, Sirevičiais, Tiškevičiais, Kosakovskiais, Vainomis, Zabielomis ir kitais bajorais, grafais bei kunigaikščiais.

Giminės atstovai

Jaunesnės Gorskių šakos Rapolo Jono sūnus:

Mykolo Jono Gorskio palikuonys

Kiti žymūs giminės asmenys

Šaltiniai

  1. Rita Regina TrimonienėGorskiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 12 psl.