Leopoldas Gorskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Leopoldas Gorskis
Gorskiai
Herbas „Nałęcz“
Herbas „Nałęcz
Gimė 1787 m.
Mirė 1825 m. (~38 metai)
Tėvas Leonas Gorskis
Motina Liudmila Boufal
Sutuoktinis (-ė) I santuoka:
Teklė Šumkovskaitė
II santuoka:
Elena Rozalija Frejend
Vaikai Iš I santuokos:
Vaitiekus Albertas
Iš II santuokos:
Marija Teresė Liudmila,
Konstantinas Povilas Aleksandras Henrikas,
Aleksandras Oktavijus Povilas

Leopoldas Gorskis (lenk. Leopold Gorski, 1787 m. – 1825 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos didikas, Salantų dvarininkas, Telšių pavieto bajorų maršalka.

Giminė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Lenkijos karalystės didikų Gorskių giminės. Tėvas Leonas Gorskis, motina Liudmila Boufal (apie 1760 m. – ?). Sesuo – Olimpija Renė (apie 1790 m. – ?).

Santuokos

I. Apie 1710 m. susituokė su Tekle Šumkovskaite (lenk. Tekla Szumkowska, apie 1790 m. – apie 1820 m.).

II. 1820 m. lapkričio 9 d. vedė Eleną Rozaliją Frejend (lenk. Helena Rozalia Freiend, 1803 m. gegužės 22 d. –1871 m. kovo 15 d.).

Vaikai

Iš I santuokos:

Iš II santuokos:

Dvarai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš tėvo paveldėjo Salantų (Telšių apskritis), Lelionų, Siponiškių (Trakų apskritis), Lebiodų ir Olževo (Gardino apskritis) dvarus.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Telšių pavieto bajorų maršalka.

Buvo Salantų bažnyčios koliatorius. 1819 m. dovanojo jai liturginių daiktų ir šventųjų paveikslų, 1820 m. paskyrė darbininkus naujai prieglaudai statyti, dovanojo medienos ir kitų statybinių medžiagų bažnyčios remontui, perdarė bažnyčios kupolą.[2]

Salantų parapijos kapinėse 1824 m. pastatė Gargždelės Šv. Barboros koplyčią.[3]

Salantuose įsteigė numizmatikos kabinetą. Mėgo knygas, rėmė raštiją ir mokslą, sukaupė didelę biblioteką, kurioje ¬ buvo saugomi reti veikalai, tarp jų – istoriniai XVIXVII a. Elzevyrų leidiniai.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Paulius Vaniuchinas. Konstantinas Gorskis. Varšuvos universiteto profesorius iš Salantų: Nuo Skilandžių iki Salantų. – 2013 m.
  2. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 23–24
  3. Dalia Klajumienė. Salantų (Gargždelės) kapinių koplyčia ir varpinė. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 243–264
  4. Liudvikas Jucevičius. Mokyti žemaičiai. – Vilnius, 1975. – P. 70–71

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]