Burbos (giminė)
| Burbos | |
|---|---|
 | |
| Kilmė | Žemaitija |
| Titulas | bajorai |
| Laikotarpis | XIV a. - XIX a. |
| Šalys | LDK |
| Dvarai | Belvederio dvaras, Blinstrubiškių dvaras, Burbiškių dvaras (Raseiniai), Griežė, Pavandenės dvaras, Tytuvėnai, Varputėnų dvaras |
Burbos – Lietuvos bajorų giminė, kildinanama iš Žemaitijos. Pavardės kilmė, spėjama, jog gali būti susijusi su vietovardžiu, arba su žodžiu burbėti (t. p. pravarde burba 'kas daug kalba, burba').[1] Lenkų kalbos šalitiniuose sutinkami šie pavardės variantai: Burba, Burbejczyc (Burbaitis, Burbos palikuonis), Burbianka (Burbienė arba Burbaitė), z Burbów (iš Burbų giminės), Burbelewna (Burbaitė). Giminės palikuoniai gyveno Žemaitijoje ir Gardino paviete. Nuo XVI a. minima Burbų-Gervydų giminės atšaka, kurios pradininkas buvo Jonas Burba-Gervydas g. apie 1500 m.
Giminės herbas yra nuosavas, Burbų (herb włastny – lenk.), kartais šaltiniuose pagal panašumą į kitus herbus įvardijamas kaip „Odyniec odmienny“. Herbą sudaro žydras skydas su runiškos kilmės šeimos simboliu. Herbo viršuje – karūna ir penkios stručio plunksnos.[2] [3] Runiškos kilmės simbolis buvo naudojamas iki Horodlės Unijos bajorų giminių registracijos.[4]. Virš Belvederio dvaro koplyčios durų išlikusiame Burbų giminės herbe vaizduojamas simbolis atrodo kaip kryžius, po herbu užrasas - giminės moto: „Justitia supremum lex esto“ (Aukščiausio įstatymo teisingumas - lot.)
Istoriko A. Kojalavičiaus minimas XV a. gyvenęs Motiejus Burba (lenk. Maciej Burba), gimęs apie 1389 m., 1421 m. jis minimas kaip penktasis Vilniaus vyskupas.[3]
1560 m. karalius Žygimantas Augustas skyrė bajorui Jonui Burbai-Gervydui, tijūnui, šios dvigubos pavardės atšakos pradininkui, Negirbų (Niegirby - lenk.) žemes Pavandenės paviete.[5]
Lietuvoje Burbų giminei priklausė nemažai tėvonijų ir dvarų: Belvederio dvaras, Blinstrubiškių dvaras, Burbiškių dvaras (Raseiniai), Griežė, Pavandenės dvaras, Tytuvėnai, Varputėnų dvaras ir kt.
Žymiausi atstovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] |
Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas! Jei galite, sutvarkykite. Prieš keičiant, peržiūrėkite puslapio aptarimą ir istoriją. |
- Motiejus Burba – minimas 1421 m. penktojo Vilniaus vyskupo pareigose.[3]
- Mikalojus Burba – minimas 1589 m. kaip tribunolo deputatas.[2]
- Mikalojus-Gabrielius Burba – minimas 1598 m. Žemaitijos žemietijos raštininkas, sutuoktinė Bilevičiūtė.[2]
- Petras Burba – Žemaitijos žemietijos raštininkas, 1648 m. pasirašė Jono Kazimierzo Vazos rinkimuose.[6]
- Vladislovas Burba – Livonijos Pastalininkis, 1697 m. pasirašė Trakų vaivadijos rinkimuose.[2]
- Jonas Burba – pirmąkart minimas 1769 m. Žemaitijos sargybinio pareigose.[6] Vėliau 1775–1782 jis užėmė Minsko miesto teisėjo pareigas, 1783–1791 vėl Žemaitijos sargybinio pareigose.[2]
- Antanas Burba – minimas 1775 m. Raseinių miesto teisėjo pareigose[2], o 1778 m. – Šiaulių miesto teisėjo pareigose.[6]
- Povilas Burba – minimas 1779 m. Minsko miesto teisėjo pareigose.[2]
- Jonas Burba – minimas XIX a. pr. Starodubo miesto raštininko pareigose.[6]
- Telesforas Jurgaitis Burba – Rusijos Imperijos kamerjunkeris, 1849 m. minimas Telšių pavieto bajorų maršalkos pareigose.[2]
- Juozapas Antanaitis Burba – minimas 1840 m. kaip Šiaulių pavieto bajorų deputatas.[2]
- Kletas Kazimieraitis Burba – minimas 1840 m. kaip Panevėžio pavieto bajorų maršalka, vėliau jis užėmė Kauno pavieto bajorų maršalkos pareigas, Belvederio dvaro paveldėtojas; vedė du kartus: pirma žmona Pšeciševskytė, antra – Teodora Chlevinskytė.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvių pavardžių žodynas, (ats. red. A. Vanagas, autoriai A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė). Vilnius: Mokslas, 1985, T. 1; 1989, T. 2.
- 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Rodzina. Herbarz szlachty polskiej, wyd. Olgiebranda, Tom II; Aut. Uruski Seweryn, p. 84, Warszawa 1905
- 1 2 3 Herbarz rycerstwa w.x. Litewskiego, W. W. Kojałowicz, Tom I, p. 188, Krakow 1897
- ↑ Runos – likimo pranašės; Aut. Vidmantas Stačiokas, Vilnius: Satwa, 2006.
- ↑ Herbarz szlachty żmudzkiej Tom I; Aut. Grzegorz Błaszczyk, p. 307, Warszawa 2015
- 1 2 3 4 Herbarz polski Kaspra Niesieckiego S.J., Tom II, p. 361, Lipsk 1839
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rodzina. Herbarz szlachty polskiej, wyd. Olgiebranda, Tom II; Aut. Uruski Seweryn, p. 84, Warszawa 1905.
- M.J. Minakowski, Didžiojo Seimo palikuonių genealogija (lenk.)[neveikianti nuoroda].
- Kasper Niesiecki, Herbarz Polski, wyd. J.N. Bobrowicz, Tom II, p. 361, Lipsk 1839.
- Herbarz rycerstwa w.x. Litewskiego, tak zwany Compendium, czyli o klejnotach albo herbach których familie stanu rycerskiego w prowincyach wielkiego xięstwa Litewskiego zażywaja, wyd. Herolda polskiego; Aut. Wijuk Wojciech Kojałowicz, Franciszek Piekosiński, p. 188, Krakow 1897.
- Poczet rodów w Wielkiem Księstwie Litewskiem w XV i XVI wieku; Aut. Adam Boniecki, p.17, Warszawa 1887.