Pereiti prie turinio

Leonas Gorskis (1760)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Leonas Gorskis (1760)
Gorskiai
Herbas „Nałęcz“
Herbas „Nałęcz
Gimė apie 1760 m.
Mirė 1807 m. balandžio 4 d. (~47 metai)
Vilnius
Tėvas Mykolas Jonas Gorskis
Motina Marijona Regina Vainaitė
Sutuoktinis (-ė) I santuoka:
Liudmila Boufal
II santuoka:
Marija Šumkovskaitė
Vaikai Iš I santuokos:
Leopoldas Gorskis,
Olimpija Gorskaitė
Žymūs apdovanojimai
Šv. Stanislovo ordinas

Leonas Gorskis (lenk. Leon Gorski, apie 1760 m. – 1807 m. balandžio 4 d. Vilniuje, Lietuvos Vilniaus gubernija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos didikas, Lietuvos taurininkas, Šv. Stanislovo ordino kavalierius.

Kilęs iš Lenkijos karalystės didikų Gorskių giminės. Tėvas Mykolas Jonas Gorskis (lenk. Michał Jan Gorski, apie 1717 m. – 1776 m.), motina – Marijona Regina Vainaitė (lenk. Marianna Regina Wojna, apie 1720 m. – apie 1770 m.). Seserys – Liudvika Teodora Broel-Platerienė, Kotryna Gorskaitė, Ona Goštautienė ir Teodora Boufal-Daraškevičienė. Broliai ir seserys iš tėvo I santuokos: Fortūnatas Gorskis (lenk. Fortunat Gorski, apie 1745 m. – apie 1810 m.), Adomas Gorskis (lenk. Adam Gorski, apie 1745 m. – ?), Stanislovas Augustas Gorskis (lenk. Stanisław August Gorski, apie 1745 m. – ?), Rožė Monvydienė, Barbora Koscelkovska ir Liudvikas Gorskis (lenk. Ludwik Gorski, 17491815 m.).

Santuokos

I. Apie 1780 m. susituokė su Liudmila Boufal (lenk. Ludmiła Boufał, apie 1760 m. – apie 1790 m.).

II. Apie 1790 m. vedė Mariją Šumkovskaitę (lenk. Maria Szumkowska, apie 1770 m. –?).

Vaikai

Iš I santuokos:

  • Leopoldas Gorskis (lenk. Leopold Gorski, 17871825), Salantų, Siponiškių, Lelionų, Lebedžio ir Olževo dvarininkas, Telšių apskrities bajorų maršalka.
  • Olimpija Gorskaitė-Renė (lenk. Olimpia z Gorskich Rönne, apie 1790 m. – ?), ištekėjo apie 1820 m., vyras – Renavo dvarininkas, baronas Antanas Renė (lenk. Antoni von Rönne, apie 1800 m. – 1869 m.), dukra – Olimpija Renė-Oginskienė (lenk. Olimpia von Rönne-Ogińska, 18291861 m.).

Valdė Salantų (Telšių apskritis), Lelionų, Siponiškių (Trakų apskritis), Lebiodų ir Olževo (Gardino apskritis) dvarus.

Paskutinis Lietuvos taurininkas.

Salantų bažnyčios koliatorius, 1769 m. dovanojo jai monstranciją.[1]

1791 m. apdovanotas Šventojo Stanislovo ordinu.

  1. Liepa Griciūtė-Šverebienė. Salantų bažnyčios liturginiai indai ir kiti reikmenys. - Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. - Žemaičių praeitis. - Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. - T. 15. - P. 169