Leonas Gorskis (1760)
| Leonas Gorskis (1760) | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Gorskiai | |
| |
| Herbas „Nałęcz“ | |
| Gimė | apie 1760 m. |
| Mirė | 1807 m. balandžio 4 d. (~47 metai) Vilnius |
| Tėvas | Mykolas Jonas Gorskis |
| Motina | Marijona Regina Vainaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | I santuoka: Liudmila Boufal II santuoka: Marija Šumkovskaitė |
| Vaikai | Iš I santuokos: Leopoldas Gorskis, Olimpija Gorskaitė |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
Leonas Gorskis (lenk. Leon Gorski, apie 1760 m. – 1807 m. balandžio 4 d. Vilniuje, Lietuvos Vilniaus gubernija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos didikas, Lietuvos taurininkas, Šv. Stanislovo ordino kavalierius.
Giminė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilęs iš Lenkijos karalystės didikų Gorskių giminės. Tėvas Mykolas Jonas Gorskis (lenk. Michał Jan Gorski, apie 1717 m. – 1776 m.), motina – Marijona Regina Vainaitė (lenk. Marianna Regina Wojna, apie 1720 m. – apie 1770 m.). Seserys – Liudvika Teodora Broel-Platerienė, Kotryna Gorskaitė, Ona Goštautienė ir Teodora Boufal-Daraškevičienė. Broliai ir seserys iš tėvo I santuokos: Fortūnatas Gorskis (lenk. Fortunat Gorski, apie 1745 m. – apie 1810 m.), Adomas Gorskis (lenk. Adam Gorski, apie 1745 m. – ?), Stanislovas Augustas Gorskis (lenk. Stanisław August Gorski, apie 1745 m. – ?), Rožė Monvydienė, Barbora Koscelkovska ir Liudvikas Gorskis (lenk. Ludwik Gorski, 1749–1815 m.).
- Santuokos
I. Apie 1780 m. susituokė su Liudmila Boufal (lenk. Ludmiła Boufał, apie 1760 m. – apie 1790 m.).
II. Apie 1790 m. vedė Mariją Šumkovskaitę (lenk. Maria Szumkowska, apie 1770 m. –?).
- Vaikai
Iš I santuokos:
- Leopoldas Gorskis (lenk. Leopold Gorski, 1787–1825), Salantų, Siponiškių, Lelionų, Lebedžio ir Olževo dvarininkas, Telšių apskrities bajorų maršalka.
- Olimpija Gorskaitė-Renė (lenk. Olimpia z Gorskich Rönne, apie 1790 m. – ?), ištekėjo apie 1820 m., vyras – Renavo dvarininkas, baronas Antanas Renė (lenk. Antoni von Rönne, apie 1800 m. – 1869 m.), dukra – Olimpija Renė-Oginskienė (lenk. Olimpia von Rönne-Ogińska, 1829–1861 m.).
Dvarai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valdė Salantų (Telšių apskritis), Lelionų, Siponiškių (Trakų apskritis), Lebiodų ir Olževo (Gardino apskritis) dvarus.
Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paskutinis Lietuvos taurininkas.
Salantų bažnyčios koliatorius, 1769 m. dovanojo jai monstranciją.[1]
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1791 m. apdovanotas Šventojo Stanislovo ordinu.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Liepa Griciūtė-Šverebienė. Salantų bažnyčios liturginiai indai ir kiti reikmenys. - Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. - Žemaičių praeitis. - Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. - T. 15. - P. 169