Likaonija: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 13: | Eilutė 13: | ||
| Sąrašas = [[Eolidė]], [[Bitinija]], [[Kapadokija]], [[Karija (Mažoji Azija)|Karija]], [[Kilikija]], [[Galatija]], [[Jonija]], [[Likaonija]], [[Likija]], [[Lydija]], [[Myzija]], [[Pamfilija]], [[Paflagonija]], [[Frygija]], [[Pisidija]], [[Pontas (regionas)|Pontas]], [[Troada]], [[Senovės Kipras|Kipras]] |
| Sąrašas = [[Eolidė]], [[Bitinija]], [[Kapadokija]], [[Karija (Mažoji Azija)|Karija]], [[Kilikija]], [[Galatija]], [[Jonija]], [[Likaonija]], [[Likija]], [[Lydija]], [[Myzija]], [[Pamfilija]], [[Paflagonija]], [[Frygija]], [[Pisidija]], [[Pontas (regionas)|Pontas]], [[Troada]], [[Senovės Kipras|Kipras]] |
||
}} |
}} |
||
'''Likaonija''' ([[graikų kalba]]: Λυκαονία) buvo istorinė |
'''Likaonija''' ([[graikų kalba]]: Λυκαονία) buvo istorinė – geografinė sritis centrinėje [[Mažoji Azija|Mažojoje Azijoje]], besiribojanti su [[Frygija]] ir [[Kapadokija]] šiaurėje, [[Kilikija]] pietryčiuose ir [[Pamfilija]] pietuose. |
||
Likaonija yra daugiau geografinis, nei istorinis regionas, kadangi realiai Likaonijos valstybė niekuomet neegzistavo. Kai kurie šaltiniai jos neišskiria kaip atskiro regiono, tačiau [[Ksenofonas]], [[Ptolemėjus]] ir [[Strabonas]] apie ją rašo. |
Likaonija yra daugiau geografinis, nei istorinis regionas, kadangi realiai Likaonijos valstybė niekuomet neegzistavo. Kai kurie šaltiniai jos neišskiria kaip atskiro regiono, tačiau [[Ksenofonas]], [[Ptolemėjus]] ir [[Strabonas]] apie ją rašo. |
||
Eilutė 20: | Eilutė 20: | ||
Likaonija senovėje buvo įvardijama nederlinga sritis [[Anatolijos plynaukštė]]je. Jos aukštis siekia apie 1000 metrų, čia yra gana šaltas klimatas, jaučiamas vandens trūkimas, o šiaurinėje Likaonijoje, prie [[Tūzo ežeras|Tūzo ežero]], didelis dirvos druskingumas. Šiuo metu Likaonija beveik netinkama žemdirbystei, nors senovėje kai kurios vietos buvo dirbamos. Likaonija garsėjo gausiomis avių ir asilų bandomis. |
Likaonija senovėje buvo įvardijama nederlinga sritis [[Anatolijos plynaukštė]]je. Jos aukštis siekia apie 1000 metrų, čia yra gana šaltas klimatas, jaučiamas vandens trūkimas, o šiaurinėje Likaonijoje, prie [[Tūzo ežeras|Tūzo ežero]], didelis dirvos druskingumas. Šiuo metu Likaonija beveik netinkama žemdirbystei, nors senovėje kai kurios vietos buvo dirbamos. Likaonija garsėjo gausiomis avių ir asilų bandomis. |
||
Likaonija yra išraižyta keleto kalnų grandinių, yra čia ir slėnių, kurių garsiausias |
Likaonija yra išraižyta keleto kalnų grandinių, yra čia ir slėnių, kurių garsiausias – Konijos slėnis. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
=== Senovės Likaonija === |
=== Senovės Likaonija === |
||
Dėl savo gamtinių savybių Likaonija buvo retai gyvenama ir nuo II tūkst. pr. m. e. tapo tarpine teritorija tarp klestinčių [[Kilikija|Kilikijos]], [[Likija|Likijos]], [[Kapadokija|Kapadokijos]], [[Frygija|Frygijos]] karalysčių. Graikai mini čia gyvenusius likaonus, propagavusius laukinį gyvenimo būdą, apie kuriuos beveik nieko nežinoma. |
Dėl savo gamtinių savybių Likaonija buvo retai gyvenama ir nuo II tūkst. pr. m. e. tapo tarpine teritorija tarp klestinčių [[Kilikija|Kilikijos]], [[Likija|Likijos]], [[Kapadokija|Kapadokijos]], [[Frygija|Frygijos]] karalysčių. Graikai mini čia gyvenusius likaonus, propagavusius laukinį gyvenimo būdą, apie kuriuos beveik nieko nežinoma. |
||
Eilutė 28: | Eilutė 29: | ||
Tačiau tarpinė vieta nulėmė Likaonijos specifiškumą, kadangi tai buvo teritorija, gyvybiškai svarbi tuometinei Mažosios Azijos prekybai. Gana anksti per šias vietoves atsirado prekybiniai keliai, o su jais tinkamose gyventi vietose atsirado ir pirmieji prekybiniai miestai. Svarbiausias kelias ėjo iš Lydijos sostinės [[Sardai|Sardų]] į [[Kilikija|Kilikiją]]. |
Tačiau tarpinė vieta nulėmė Likaonijos specifiškumą, kadangi tai buvo teritorija, gyvybiškai svarbi tuometinei Mažosios Azijos prekybai. Gana anksti per šias vietoves atsirado prekybiniai keliai, o su jais tinkamose gyventi vietose atsirado ir pirmieji prekybiniai miestai. Svarbiausias kelias ėjo iš Lydijos sostinės [[Sardai|Sardų]] į [[Kilikija|Kilikiją]]. |
||
Didžiausias Likaonijos miestas buvo ''Ikonijus'' (dab. [[Konija]]), įsikūręs derlingiausioje regiono vietoje. Į šiaurę nuo jo buvo ''Laodikėja Kombusta'', pietuose |
Didžiausias Likaonijos miestas buvo ''Ikonijus'' (dab. [[Konija]]), įsikūręs derlingiausioje regiono vietoje. Į šiaurę nuo jo buvo ''Laodikėja Kombusta'', pietuose – ''Laranda'' (dab. [[Kermanas]]). Kiti svarbūs prekybiniai miestai buvo Lystra ir Derbė. Visi šie miestai buvo tautiškai labai mišrūs. |
||
=== Politinė priklausomybė === |
=== Politinė priklausomybė === |
||
Likaonija politiškai dažniausiai priklausydavo stipriausiai aplinkinei valstybei. II tūkst. pr. m. e. ji priklausė [[Hetitų valstybė|Hetitų valstybei]], nuo VIII a. pr. m. e. ją valdė [[Frygija]]. |
Likaonija politiškai dažniausiai priklausydavo stipriausiai aplinkinei valstybei. II tūkst. pr. m. e. ji priklausė [[Hetitų valstybė|Hetitų valstybei]], nuo VIII a. pr. m. e. ją valdė [[Frygija]]. |
||
VI a. pr. m. e. regioną užėmė [[Achemenidų imperija]], o IV a. pr. m. e. ji atiteko [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandrui Makedoniečiui]], vėliau |
VI a. pr. m. e. regioną užėmė [[Achemenidų imperija]], o IV a. pr. m. e. ji atiteko [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandrui Makedoniečiui]], vėliau – [[Seleukidų imperija]]i. III a. pr. m. e. ją kontroliavo [[Galatija]], kuri išnaudojo Likaoniją kaip teritoriją gyvulininkystei. |
||
[[188 m. pr. m. e.]] Seleukidų Antiochui Didžiajam pralaimėjus [[Romos imperija]]i, ši Likaoniją atidavė [[Pergamo karalystė|Pergamo karalystei]]. Vėliau per visą laiką šis regionas buvo ne kartą skaldomas ir dalijamas tarp atskirų aplinkinių valstybių (Kapadokijos, Galatijos ir Kilikijos), vėliau |
[[188 m. pr. m. e.]] Seleukidų Antiochui Didžiajam pralaimėjus [[Romos imperija]]i, ši Likaoniją atidavė [[Pergamo karalystė|Pergamo karalystei]]. Vėliau per visą laiką šis regionas buvo ne kartą skaldomas ir dalijamas tarp atskirų aplinkinių valstybių (Kapadokijos, Galatijos ir Kilikijos), vėliau – tarp [[Romos provincijos|Romos provincijų]]. Tik 371 m., po imperijos administracinių reformų, buvo suformuota atskira '''Likaonijos provincija'''. Vėliau Likaonijos pavadinimas nunyko. |
||
{{Romos provincijos po IV a.}} |
{{Romos provincijos po IV a.}} |
14:55, 21 rugsėjo 2014 versija
Mažosios Azijos istorinis regionas Likaonija (Λυκαονία) | |
---|---|
Šalis | Centrinė pietų Turkija |
Tautos | likaonai, frygai |
Miestai | Konija, Kermanas, Lystra |
Eolidė, Bitinija, Kapadokija, Karija, Kilikija, Galatija, Jonija, Likaonija, Likija, Lydija, Myzija, Pamfilija, Paflagonija, Frygija, Pisidija, Pontas, Troada, Kipras |
Likaonija (graikų kalba: Λυκαονία) buvo istorinė – geografinė sritis centrinėje Mažojoje Azijoje, besiribojanti su Frygija ir Kapadokija šiaurėje, Kilikija pietryčiuose ir Pamfilija pietuose.
Likaonija yra daugiau geografinis, nei istorinis regionas, kadangi realiai Likaonijos valstybė niekuomet neegzistavo. Kai kurie šaltiniai jos neišskiria kaip atskiro regiono, tačiau Ksenofonas, Ptolemėjus ir Strabonas apie ją rašo.
Geografija
Likaonija senovėje buvo įvardijama nederlinga sritis Anatolijos plynaukštėje. Jos aukštis siekia apie 1000 metrų, čia yra gana šaltas klimatas, jaučiamas vandens trūkimas, o šiaurinėje Likaonijoje, prie Tūzo ežero, didelis dirvos druskingumas. Šiuo metu Likaonija beveik netinkama žemdirbystei, nors senovėje kai kurios vietos buvo dirbamos. Likaonija garsėjo gausiomis avių ir asilų bandomis.
Likaonija yra išraižyta keleto kalnų grandinių, yra čia ir slėnių, kurių garsiausias – Konijos slėnis.
Istorija
Senovės Likaonija
Dėl savo gamtinių savybių Likaonija buvo retai gyvenama ir nuo II tūkst. pr. m. e. tapo tarpine teritorija tarp klestinčių Kilikijos, Likijos, Kapadokijos, Frygijos karalysčių. Graikai mini čia gyvenusius likaonus, propagavusius laukinį gyvenimo būdą, apie kuriuos beveik nieko nežinoma.
Tačiau tarpinė vieta nulėmė Likaonijos specifiškumą, kadangi tai buvo teritorija, gyvybiškai svarbi tuometinei Mažosios Azijos prekybai. Gana anksti per šias vietoves atsirado prekybiniai keliai, o su jais tinkamose gyventi vietose atsirado ir pirmieji prekybiniai miestai. Svarbiausias kelias ėjo iš Lydijos sostinės Sardų į Kilikiją.
Didžiausias Likaonijos miestas buvo Ikonijus (dab. Konija), įsikūręs derlingiausioje regiono vietoje. Į šiaurę nuo jo buvo Laodikėja Kombusta, pietuose – Laranda (dab. Kermanas). Kiti svarbūs prekybiniai miestai buvo Lystra ir Derbė. Visi šie miestai buvo tautiškai labai mišrūs.
Politinė priklausomybė
Likaonija politiškai dažniausiai priklausydavo stipriausiai aplinkinei valstybei. II tūkst. pr. m. e. ji priklausė Hetitų valstybei, nuo VIII a. pr. m. e. ją valdė Frygija.
VI a. pr. m. e. regioną užėmė Achemenidų imperija, o IV a. pr. m. e. ji atiteko Aleksandrui Makedoniečiui, vėliau – Seleukidų imperijai. III a. pr. m. e. ją kontroliavo Galatija, kuri išnaudojo Likaoniją kaip teritoriją gyvulininkystei.
188 m. pr. m. e. Seleukidų Antiochui Didžiajam pralaimėjus Romos imperijai, ši Likaoniją atidavė Pergamo karalystei. Vėliau per visą laiką šis regionas buvo ne kartą skaldomas ir dalijamas tarp atskirų aplinkinių valstybių (Kapadokijos, Galatijos ir Kilikijos), vėliau – tarp Romos provincijų. Tik 371 m., po imperijos administracinių reformų, buvo suformuota atskira Likaonijos provincija. Vėliau Likaonijos pavadinimas nunyko.