Frygija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Mažosios Azijos istorinis regionas:
Frygija (Φρυγία)
Road to Yazılıkaya , Phrygian Valley 1.jpg
Šalis: Centrinė vakarų Turkija
Tautos: frygai
Kalba: frygų kalba
Miestai: Gordijus, Hierapolis, Frygijos Laodikėja
Anatolian regions.png
Eolidė, Bitinija, Kapadokija, Karija, Kilikija, Galatija, Jonija, Likaonija, Likija, Lydija, Myzija, Pamfilija, Paflagonija, Frygija, Pisidija, Pontas, Troada, Kipras

Frygija (sen. gr. Φρυγία) – istorinė–geografinė sritis bei buvusi karalystė Mažosios Azijos vakaruose.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Frygija yra sausringame Anatolijos plokščiakalnyje, kur vyrauja stepių kraštovaizdžiai. Kraštą drėkina Sakarijos, Porsuko, Meandro, Liko upės. Frygiją iš šiaurės rytų ribojo Galatija, iš rytų – Kapadokija, iš pietryčių – Likaonija, iš pietų – Pisidija, iš pietvakarių – Lydija, iš šiaurės vakarų – Bitinija. Vystyta gyvulininkystė, auginti javai, kastas marmuras. Svarbiausi Frygijos miestai buvo Gordijus (sostinė), Midas, Aizanai, Sinada, Dokimijus, Akroinonas, Akmonija, krašto pietuose stūksojo Frygijos Laodikėja ir Hierapolis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kraštas nuo seno buvo gyvenamas Anatolijos kalbomis (indoeuropiečių kalbų šaka) kalbėjusių tautų. Apie II tūkstm. pr. m. e. čia susikūrė Frygijos karalystė, kur gyveno frygai, kartais laikomi hetitų palikuonimis, kartais – atsikėlėliais iš Balkanų. Pasak graikų legendų, frygai padėjo Trojai kovoje prieš graikus. Nuo XII a. pr. m. e. pab. Frygija pradėjo kovoti su Asirija. VIII a. pr. m. e. susidūrė su iš Europos atsikėlusiais vifinais ir misinais. Vėliau kraštą užplūdo kimerai.

VI a. pr. m. e. Lydijos karalius Gigas užkariavo dalį Frygijos, o valdant Krezui užimta visa, bet išsaugojo savivaldą. Tada netrukus užkariauta persų, o vėliau – Aleksandro Makedoniečio. Po šio mirties atiteko Antigonui Monoftalamui, o vėliau Lisimachui ir Seleukidams. 275 m. pr. m. e. Frygiją užplūdo galatai, o vėliau užėmė Pergamo karalystė. 133 m. pr. m. e. Frygija tapo Romos valstybės dalimi – pradžioje sudarė atskirą provinciją, bet netrukus prijungta prie Azijos provincijos. Nuo to laiko Frygija kaip atskiras istorinis vienetas išnyko.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovės Frygijoje vartota frygų kalba, ja išlikę keletas įrašų. Po Aleksandro užkariavimo ji pradėjo nykti (bet vietomis laikėsi iki VI a.) ir pakeista graikų kalba. Senovės frygai vilkėdavo ilgas tunikas ir ilgaviršūnes kepures, vadinamas frygų kepurėmis (vėliau jos tapo revoliucijos, išsivadavimo simboliu). Religijoje svarbiausias buvo dievų motinos Kibelės kultas.

Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valdant hetitams:

Tantalidų dinastija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gordijaus dinastija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kimerų valdžioje ~695 m. pr. m. e.–~626 m. pr. m. e.

Lydijos sudėtyje ~626 m. pr. m. e.–~590 m. pr. m. e.

Persų laikais karalystė sunaikinta ~546 m. pr. m. e.334 m. pr. m. e.