Pontas (regionas)

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Mažosios Azijos istorinis regionas
Pontas (Πόντος)
Šalis šiaurės rytų Turkija
Tautos kaškai > graikai > turkai
Valstybės Ponto karalystė (II-I a. pr. m. e.)
Miestai Amasija, Neocezarėja, Trabzonas

Pontas (gr. Πόντος) – istorinis regionas šiaurės rytinėje Mažojoje Azijoje, dabartinės Turkijos šiaurėje (Juodosios jūros regione).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ponto pagrindinė dalis koncentravosi Ješil Irmako (senovės Iriso) baseine ir apėmė didžiąją jo dalį. Tai buvo derlingų lygumų kraštas, susisiekiantis su Juodąja jūra. Svarbiausi miestai čia buvo Amasija ir Samsunas (senovės Amisas). Pontui dažniausiai taip pat priskiriama ir pailga Juodosios jūros pakrantė į šiaurę nuo Ponto kalnų, kur yra uostai Ordu, Trabzonas, Giresunas, Čaršamba. Kai kuriais atvejais į Ponto sampratą įtraukiami ir vakariau (Paflagonijoje) buvę pakrantės uostai, tokie kaip Sinopas ar Bafra.

Regionas vakaruose ribijosi su Paflagonija, pietryčiuose – su Mažąja Armėnija, pietuose – su Kapadokija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad senieji Ponto gyventojai buvo hatai, kuriuos XV a. pr. m. e. pakeitė kaškai, greičiausiai giminingi Kaukazo tautoms. Jie kėlė grėsmę Hetitų imperijai Kapadokijos regione. Matyt jų palikuonys čia gyveno ir I tūkst. pr. m. e. pradžioje, kuomet regioną jūra pasiekė graikai ir pradėjo čia kolonizaciją. Jie mini čia smulkias pakrantės gentis, tokias kaip moškai, marai, makronai, mosinoikai, tibarėnai, canai, chaldai. Graikai kūrė čia savo kolonijas. Regionas buvo svarbi graikų mitų vieta, kur veikė Heraklis, Odisėjas, kimerai, argonautai ir kt.

Giliau krašte buvusi regiono dalis (ir svarbiausias regiono miestas Amasija) ėjo iš rankų į rankas tarp Mažosios Azijos karalysčių: iš pradžių jis priklausė Frygijai, vėliau Lidijai, o VI a. pr. m. e. regionas atiteko Achemenidų imperijai. Pastaroji greičiausiai kontroliavo ir pakrantės graikų miestus, kurie mokėjo duoklę Persijai. Pontas buvo valdomas kaip Kapadokijos satrapijos dalis, ir kartu su ja atsiskyrė nuo Persijos kaip Kapadokijos karalystės dalis.

Graikiškasis laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ponto karalystė – Romos klientė

302 m. pr. m. e. persiškos kilmės didikas Mitridatas I Statytojas rytinėje Paflagonijoje ir Ponte įkūrė Ponto karalystę. Joje kūrybiškai maišėsi graikiška ir persiška kultūros. Tai buvo viena iš labiausiai helenizuotų to meto valstybių. I a. pr. m. e. pabaigoje jos karalius Mitridatas VI pradėjo sparčią ekspansiją, užimdamas Mažosios Armėnijos, Kapadokijos, Likaonijos, Kolchidės regionus, siekdamas valdyti visą Mažąją Aziją.

Ši ekspansija sukėlė Mitridato karus su Roma. 63 m. pr. m. e. romėnai nugalėjo Pontą. Atkplėšus nuo pralaimėjusios karalystės užkariautas sritis, Ponto ir Mažosios Armėnijos regionai kartu buvo paversti klientine valstybe. Ją panaikinus, Pontas inkorporuotas į Kapadokijos provinciją.

Diokletiano reformų metu Ponto regionas buvo padalintas į dvi atskiras provincijas – Diospontą su sostine Amise (kiti svarbūs miestai čia buvo Amasija, Sinopas ir kt.), ir Polemoniumo Pontą su sostine Polemoniume (kiti svarbūs miestai čia buvo Argyroupolis, Komana, Cerasas ir kt.). Justinianas 536 m. įvykdė dar vieną reformą: Polemoniumo Pontas padalintas į tris dalis: vakarinė pajūrio atkarpa atiteko Diospontui, o rytinė – Didžiajai Armėnijai. Kalnuotos sritys atiduotos Antrosios Armėnijos provincijai.

Viduramžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

VII a. Ponto regionas priskirtas Armeniako temai. XI a. Mažąją Aziją užkariavus Seldžiukams, kalnų atskirtas Pontas liko graikų (Bizantijos)valdžioje. XIII–XV a. čia klestėjo Trapezundo imperija, kol jos nenukariavo Osmanų imperija, paversdama regioną Trabzono ejaletu.

Valdant turkams krikščionys graikai vis dar sudarė didžiąją gyventojų dalį. Jie skyrėsi nuo Balkanų graikų savo kultūra, tapatybe, ir buvo vadinami Ponto graikais. Ilgainiui nemaža jų dalis perėmė islamą, o vėliau ir turkų kalbą. XX a. pradžioje graikai tesudarė apie 25 proc. krašto gyventojų. Tuo metu žlungant Osmanų imperijai, graikai bandė įkurti nepriklausomą Ponto Respubliką. Šiam planui nepavykus, Turkija galutinai perėmė kontrolę krašte. Tuo metu įvykdytas graikų genocidas – išžudyti ne mažiau nei 353,000 Ponto graikų.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.