Meškuičiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 56°04′08″š. pl. 23°28′30″r. ilg. / 56.069°š. pl. 23.475°r. ilg. / 56.069; 23.475 (Meškuičiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Tocekas (aptarimas | indėlis)
28 525 keitimai
SNėra keitimo santraukos
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
23 319 keitimai
Eilutė 17: Eilutė 17:
}}
}}


'''Meškuičiai''' – [[miestelis]] [[Šiaulių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į rytus nuo kelio [[Ryga]]–[[Tilžė]], 18 km į šiaurės rytus nuo [[Šiauliai|Šiaulių]]. [[Meškuičių seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-81027).
'''Meškuičiai''' – [[miestelis]] [[Šiaulių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į rytus nuo kelio [[Ryga]]–[[Tilžė]], 18 km į šiaurės rytus nuo [[Šiauliai|Šiaulių]]. [[Meškuičių seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-81027).


== Geografija ==
== Geografija ==
Kaimas įsikūręs [[Ventos vidurupio žemuma|Ventos vidurupio žemumoje]], senojo pašto trakto Ryga – Tilžė ir kelio [[Gruzdžiai]] – [[Žeimelis]] kryžkelėje. Meškuičių rytiniu pakraščiu teka [[Mūša|Mūšos]] intakas [[Tautinys]]. 6 km į pietvakarius nuo Meškuičių stūkso garsusis [[Kryžių kalnas]]. Pro Meškuičius eina [[geležinkelis]] Šiauliai – Ryga, yra geležinkelio stotis.
Kaimas įsikūręs [[Ventos vidurupio žemuma|Ventos vidurupio žemumoje]], senojo pašto trakto Ryga – Tilžė ir kelio [[Gruzdžiai]] – [[Žeimelis]] kryžkelėje. Meškuičių rytiniu pakraščiu teka [[Mūša|Mūšos]] intakas [[Tautinys]]. 6 km į pietvakarius nuo Meškuičių stūkso garsusis [[Kryžių kalnas]]. Pro Meškuičius eina [[geležinkelis]] Šiauliai – Ryga, yra geležinkelio stotis.


{{glžk|[[Gubernija (Šiauliai)|Gubernija]]|Meškuičiai|[[Niūraičiai]]}}
{{glžk|[[Gubernija (Šiauliai)|Gubernija]]|Meškuičiai|[[Niūraičiai]]}}
Eilutė 34: Eilutė 34:
|ŠV=
|ŠV=
}}
}}

== Istorija ==
== Istorija ==
Į šiaurę nuo Meškuičių [[1236]] m. vyko [[Saulės mūšis]]. Manoma, kad Meškuičiai įkurti [[1557]] m. per [[Valakų reforma|Valakų reformą]]. [[Šiaulių ekonomija]]i priklausęs Meškuičių kaimas minimas nuo [[XVI a.]] pabaigos. [[XVII a.]] pirmoje pusėje atsikūrė po [[maras|maro]] epidemijų, vėliau išaugo į miestelį, kuris [[1691]] m. gavo turgaus ir keturių prekymečių privilegiją. [[1707]] m. turgus uždraustas. [[XVIII a.]] pirmoje pusėje Meškuičiai sunyko, virto [[bažnytkaimis|bažnytkaimiu]], bet [[1769]] m. vėl vadinami miesteliu. [[1765]] m. minimas Meškuičių raktas.
Į šiaurę nuo Meškuičių [[1236]] m. vyko [[Saulės mūšis]]. Manoma, kad Meškuičiai įkurti [[1557]] m. per [[Valakų reforma|Valakų reformą]]. [[Šiaulių ekonomija]]i priklausęs Meškuičių kaimas minimas nuo [[XVI a.]] pabaigos. [[XVII a.]] pirmoje pusėje atsikūrė po [[maras|maro]] epidemijų, vėliau išaugo į miestelį, kuris [[1691]] m. gavo turgaus ir keturių prekymečių privilegiją. [[1707]] m. turgus uždraustas. [[XVIII a.]] pirmoje pusėje Meškuičiai sunyko, virto [[bažnytkaimis|bažnytkaimiu]], bet [[1769]] m. vėl vadinami miesteliu. [[1765]] m. minimas Meškuičių raktas.


Per [[Antanas Tyzenhauzas|A. Tyzenhauzo]] nuo [[1765]] m. vykdytas reformas Šiaulių ekonomijoje Meškuičiuose įkurtas [[palivarkas]] ir ekonomijos rakto centras. Nuo [[1795]] m. priklausė [[Platonas Zubovas|P. Zubovui]]. Per [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimą]] [[Henrikas Dembinskis|Henriko Dembinskio]] sukilėlių dalinys [[birželio 16]] d. miestelyje sumušė [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s jūrų pėstininkų kuopą. Mūšyje buvo sužeistas pulkininkas [[Konstantinas Herubavičius]]. [[1836]]–[[1858]] m. nutiestas Rygos-Tilžės plentas aplenkė miestelį. [[1853]] m. minima parapinė mokykla. Nuo [[XIX a.]] pabaigos vėl rinkosi turgūs.
Per [[Antanas Tyzenhauzas|A. Tyzenhauzo]] nuo [[1765]] m. vykdytas reformas Šiaulių ekonomijoje Meškuičiuose įkurtas [[palivarkas]] ir ekonomijos rakto centras. Nuo [[1795]] m. priklausė [[Platonas Zubovas|P. Zubovui]]. Per [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimą]] [[Henrikas Dembinskis|Henriko Dembinskio]] sukilėlių dalinys [[birželio 16]] d. miestelyje sumušė [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s jūrų pėstininkų kuopą. Mūšyje buvo sužeistas pulkininkas [[Konstantinas Herubavičius]]. [[1836]]–[[1858]] m. nutiestas Rygos-Tilžės plentas aplenkė miestelį. [[1853]] m. minima parapinė mokykla. Nuo [[XIX a.]] pabaigos vėl rinkosi turgūs.


[[1910]] m. atkurta sunykusi pradžios mokykla, [[1944]]–[[1948]] m. progimnazija, [[1948]]–[[1952]] m. septynmetė, nuo [[1952]] m. [[Meškuičių vidurinė mokykla]].
[[1910]] m. atkurta sunykusi pradžios mokykla, [[1944]]–[[1948]] m. progimnazija, [[1948]]–[[1952]] m. septynmetė, nuo [[1952]] m. [[Meškuičių vidurinė mokykla]].


Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] [[1916]] m. [[Vokietijos kariuomenė]] pro Meškuičius nutiesė geležinkelį Šiauliai-[[Jelgava]].[[1919]]–[[1950]] m. Meškuičiai buvo valsčiaus centras. [[1919]] m. lapkričio mėn. prie miestelio įvyko [[Lietuvos kariuomenė]]s [[Ketvirtasis pėstininkų pulkas|4-ojo pėstininkų pulko]] kautynės su [[bermontininkai]]s, mūšyje žuvusiems Lietuvos kariams įrengtos kapinės. [[1924]] m. veikė pieninė, malūnas, kooperatyvas, smulkaus kredito draugija. [[1927]]–[[1928]] m. dalis miestelėnų išsikėlė į vienkiemius.
Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] [[1916]] m. [[Vokietijos kariuomenė]] pro Meškuičius nutiesė geležinkelį Šiauliai-[[Jelgava]].[[1919]]–[[1950]] m. Meškuičiai buvo valsčiaus centras. [[1919]] m. lapkričio mėn. prie miestelio įvyko [[Lietuvos kariuomenė]]s [[Ketvirtasis pėstininkų pulkas|4-ojo pėstininkų pulko]] kautynės su [[bermontininkai]]s, mūšyje žuvusiems Lietuvos kariams įrengtos kapinės. [[1924]] m. veikė pieninė, malūnas, kooperatyvas, smulkaus kredito draugija. [[1927]]–[[1928]] m. dalis miestelėnų išsikėlė į vienkiemius.


[[1941]] m. [[birželio 14]] d. iš Meškuičių geležinkelio stoties buvo tremiami žmonės. [[1941]] m. liepos mėn. pradžioje Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyti Meškuičių [[žydai]]. [[1944]] m. per karinius veiksmus miestelis nukentėjo. Dėl geležinkelį saugojusios [[TSRS kariuomenė]]s ir stribų būrio Meškuičiuose ir apylinkėje Lietuvos partizanai aktyviai neveikė. [[1940]]–[[1941]] m. ir [[1944]]–[[1953]] m. TSRS valdžia ištrėmė 20 gyventojų. [[1950]]–[[1994]] m. Meškuičiai buvo apylinkės, [[1949]] – [[1993]] m. – „Raudonosios vėliavos“ kolūkio centras. [[1956]] m. įkurta biblioteka, pastatyti kultūros namai, lopšelis-darželis, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, ambulatorija, {{šaltinis|{{VLE|XIV|740|[[Algimantas Miškinis]]|Meškuičiai}}}}įkurtas automobilių servisas. Buvo rengiami gražiausios sodybos, puošniausio darželio konkursai, etnografinių valgių, siuvinių parodos. [[1986]] m. Saulės mūšio 750-ųjų metinių proga pasodintas Saulės [[ąžuolynas]].
[[1941]] m. [[birželio 14]] d. iš Meškuičių geležinkelio stoties buvo tremiami žmonės. [[1941]] m. liepos mėn. pradžioje Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyti Meškuičių [[žydai]]. [[1944]] m. per karinius veiksmus miestelis nukentėjo. Dėl geležinkelį saugojusios [[TSRS kariuomenė]]s ir stribų būrio Meškuičiuose ir apylinkėje Lietuvos partizanai aktyviai neveikė. [[1940]]–[[1941]] m. ir [[1944]]–[[1953]] m. TSRS valdžia ištrėmė 20 gyventojų. [[1950]]–[[1994]] m. Meškuičiai buvo apylinkės, [[1949]]–[[1993]] m. – „Raudonosios vėliavos“ kolūkio centras. [[1956]] m. įkurta biblioteka, pastatyti kultūros namai, lopšelis-darželis, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, ambulatorija, <ref>{{VLE|XIV|740|[[Algimantas Miškinis]]|Meškuičiai}}</ref>įkurtas automobilių servisas. Buvo rengiami gražiausios sodybos, puošniausio darželio konkursai, etnografinių valgių, siuvinių parodos. [[1986]] m. Saulės mūšio 750-ųjų metinių proga pasodintas Saulės [[ąžuolynas]].


[[1999]] m. patvirtintas [[Meškuičių herbas]].
[[1999]] m. patvirtintas [[Meškuičių herbas]].
{{adm
{{adm
|XVII a.|[[Šiaulių ekonomija]]
|XVII a.|[[Šiaulių ekonomija]]
Eilutė 57: Eilutė 58:


== Architektūra ==
== Architektūra ==
Meškuičiai spindulinio plano miestelis. Prie centrinės aikštės [[1897]] m. pastatyta [[Meškuičių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia]], aikštėje [[1930]] m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas, atstatytas [[1991]] m. {{šaltinis|Algimantas Miškinis. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 3. kn. 1, Vilnius, [[2008]] m. }}Išlikęs XIX a. [[vėjo malūnas]].
Meškuičiai spindulinio plano miestelis. Prie centrinės aikštės [[1897]] m. pastatyta [[Meškuičių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia]], aikštėje [[1930]] m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas, atstatytas [[1991]] m. {{šaltinis|Algimantas Miškinis. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 3. kn. 1, Vilnius, [[2008]] m. }}Išlikęs XIX a. [[vėjo malūnas]].


== Gyventojai ==
== Gyventojai ==
Eilutė 71: Eilutė 72:
|1979|990
|1979|990
|1980|1000|r1980=<ref name="LTE">{{LTE|7|424||Meškuičiai}}</ref>
|1980|1000|r1980=<ref name="LTE">{{LTE|7|424||Meškuičiai}}</ref>
|1986|1145|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|58||Meškuičiai}}</ref>
|1986|1145|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|58|Algimantas Miškinis ir kt|Meškuičiai}}</ref>
|1989|1107
|1989|1107
|2001|1218
|2001|1218

17:34, 23 kovo 2013 versija

Kitos reikšmės – Meškuičiai (reikšmės).
Meškuičiai
{{#if:295
Laisvės paminklas miestelio aikštėje
Meškuičiai
Meškuičiai
56°04′08″š. pl. 23°28′30″r. ilg. / 56.069°š. pl. 23.475°r. ilg. / 56.069; 23.475 (Meškuičiai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Šiaulių rajono savivaldybės vėliava Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija Meškuičių seniūnija
Gyventojų (2001) 1 218
Vikiteka Meškuičiai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) 1
Vardininkas: Meškùičiai
Kilmininkas: Meškùičių
Naudininkas: Meškùičiams
Galininkas: Meškùičius
Įnagininkas: Meškùičiais
Vietininkas: Meškùičiuose
Istoriniai pavadinimai * rus. Мешкуце[1][2]

Meškuičiai – miestelis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo kelio Ryga–Tilžė, 18 km į šiaurės rytus nuo Šiaulių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-81027).

Geografija

Kaimas įsikūręs Ventos vidurupio žemumoje, senojo pašto trakto Ryga – Tilžė ir kelio Gruzdžiai – Žeimelis kryžkelėje. Meškuičių rytiniu pakraščiu teka Mūšos intakas Tautinys. 6 km į pietvakarius nuo Meškuičių stūkso garsusis Kryžių kalnas. Pro Meškuičius eina geležinkelis Šiauliai – Ryga, yra geležinkelio stotis.

Geležinkelio ruožas

Meškuičiai


Aplinkinės gyvenvietės

JONIŠKIS – 23 km
Jauniūnai – 6 km 		Stupurai – 10 km
Mekiai – 5 km
GRUZDŽIAI – 16 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
ŠIAULIAI – 21 km NAISIAI – 5 km

Istorija

Į šiaurę nuo Meškuičių 1236 m. vyko Saulės mūšis. Manoma, kad Meškuičiai įkurti 1557 m. per Valakų reformą. Šiaulių ekonomijai priklausęs Meškuičių kaimas minimas nuo XVI a. pabaigos. XVII a. pirmoje pusėje atsikūrė po maro epidemijų, vėliau išaugo į miestelį, kuris 1691 m. gavo turgaus ir keturių prekymečių privilegiją. 1707 m. turgus uždraustas. XVIII a. pirmoje pusėje Meškuičiai sunyko, virto bažnytkaimiu, bet 1769 m. vėl vadinami miesteliu. 1765 m. minimas Meškuičių raktas.

Per A. Tyzenhauzo nuo 1765 m. vykdytas reformas Šiaulių ekonomijoje Meškuičiuose įkurtas palivarkas ir ekonomijos rakto centras. Nuo 1795 m. priklausė P. Zubovui. Per 1831 m. sukilimą Henriko Dembinskio sukilėlių dalinys birželio 16 d. miestelyje sumušė Rusijos imperijos kariuomenės jūrų pėstininkų kuopą. Mūšyje buvo sužeistas pulkininkas Konstantinas Herubavičius. 1836–1858 m. nutiestas Rygos-Tilžės plentas aplenkė miestelį. 1853 m. minima parapinė mokykla. Nuo XIX a. pabaigos vėl rinkosi turgūs.

1910 m. atkurta sunykusi pradžios mokykla, 1944–1948 m. progimnazija, 1948–1952 m. septynmetė, nuo 1952 m. Meškuičių vidurinė mokykla.

Per Pirmąjį pasaulinį karą 1916 m. Vokietijos kariuomenė pro Meškuičius nutiesė geležinkelį Šiauliai-Jelgava.1919–1950 m. Meškuičiai buvo valsčiaus centras. 1919 m. lapkričio mėn. prie miestelio įvyko Lietuvos kariuomenės 4-ojo pėstininkų pulko kautynės su bermontininkais, mūšyje žuvusiems Lietuvos kariams įrengtos kapinės. 1924 m. veikė pieninė, malūnas, kooperatyvas, smulkaus kredito draugija. 1927–1928 m. dalis miestelėnų išsikėlė į vienkiemius.

1941 m. birželio 14 d. iš Meškuičių geležinkelio stoties buvo tremiami žmonės. 1941 m. liepos mėn. pradžioje Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyti Meškuičių žydai. 1944 m. per karinius veiksmus miestelis nukentėjo. Dėl geležinkelį saugojusios TSRS kariuomenės ir stribų būrio Meškuičiuose ir apylinkėje Lietuvos partizanai aktyviai neveikė. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. TSRS valdžia ištrėmė 20 gyventojų. 1950–1994 m. Meškuičiai buvo apylinkės, 1949–1993 m. – „Raudonosios vėliavos“ kolūkio centras. 1956 m. įkurta biblioteka, pastatyti kultūros namai, lopšelis-darželis, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, ambulatorija, [3]įkurtas automobilių servisas. Buvo rengiami gražiausios sodybos, puošniausio darželio konkursai, etnografinių valgių, siuvinių parodos. 1986 m. Saulės mūšio 750-ųjų metinių proga pasodintas Saulės ąžuolynas.

1999 m. patvirtintas Meškuičių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVII a. Šiaulių ekonomija
1919–1950 m. Meškuičių valsčiaus centras
1950–1994 m. Meškuičių apylinkės centras
1994– Meškuičių seniūnijos centras

Pavadinimo kilmė

Meškuičių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia

Sakoma, kad vietovėje, kur šiuo metu įsikūręs miestelis, senovėje buvusios didelės girios, pilnos įvairių žvėrių, tarp jų ir lokių (meškų). Nuo jų Meškuičiai tikriausiai ir gavę vardą.

Architektūra

Meškuičiai spindulinio plano miestelis. Prie centrinės aikštės 1897 m. pastatyta Meškuičių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, aikštėje 1930 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas, atstatytas 1991 m. [reikalingas šaltinis]Išlikęs XIX a. vėjo malūnas.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2007 m.
1867 m.*[2] 1886 m. 1896 m.*[1] 1923 m.sur. 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.
141 226 305 345
326 (miestelyje)
19 (geležinkelio stoties gyvenvietėje) 		545 748
1979 m.sur. 1980 m.[5] 1986 m.[6] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2007 m.
990 1 000 1 145 1 107 1 218 1 144
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.


Žymūs žmonės

Kaime gimė:

Ekonomika

Meškuičiuose veikia medienos apdirbimo bendrovės „Beata“, „Bageta“.

Šaltiniai

  1. ↑ 1,0 1,1 Мешкуце. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 19 (37) : Мекенен — Мифу-Баня. С.-Петербургъ, 1896., 229 psl. (rus.)
  2. ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 230 psl.
  3. ↑ Algimantas Miškinis. Meškuičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 740 psl.
  4. ↑ Meškuičiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 565 psl.
  5. ↑ Meškuičiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 424 psl.
  6. ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Meškuičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 58

Nuorodos

Ž • A • R
Svarbiausios gyvenvietės Šiaulių rajono savivaldybėje
Miestai
Miesteliai
Seniūnijų centrai
· Bubiai · Ginkūnai · Gruzdžiai · Kairiai · Kuršėnai · Kužiai · Meškuičiai · Raudėnai · Šakyna · Vijoliai (Šiaulių kaim. sen.)
Herbinės gyvenvietės
· Bubiai (2000) · Ginkūnai (2003) · Gruzdžiai (1999) · Kairiai (1999) · Kuršėnai (1994) · Kužiai (2001) · Meškuičiai (1999) · Naisiai (2016) · Raudėnai (2000) · Šakyna (1999)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Meškuičiai&oldid=4408940"