Pereiti prie turinio

Meškuičių šv. Stanislovo bažnyčia

Koordinatės: 56°04′15″š. pl. 23°28′34″r. ilg. / 56.0709°š. pl. 23.4760°r. ilg. / 56.0709; 23.4760
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

56°04′15″š. pl. 23°28′34″r. ilg. / 56.0709°š. pl. 23.4760°r. ilg. / 56.0709; 23.4760

Meškuičių šv. Stanislovo bažnyčia
Bažnyčia 2015 m.
Arkivyskupija Kauno
Vyskupija Šiaulių
Dekanatas Šiaulių
Savivaldybė Šiaulių rajono savivaldybė
Gyvenvietė Meškuičiai
Adresas Šiaulių g. 10
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1897 m.
Stilius istorizmas
Klebonas Vytautas Ripinskis (2025)
Žemėlapis

Meškuičių šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Meškuičių miestelyje, 1,4 km į pietryčius nuo magistralinio kelio  A12  RygaŠiauliaiTauragėKaliningradas , tarp dešiniųjų Mūšos intakų Tautinio ir Voverkio. Istoristinė, turi neogotikos bruožų.[1][2]

Šiaulių klebono Liauksmino rūpesčiu 1677 m. Meškuičiuose pastatyta medinė bažnyčia. Ji buvo Šiaulių parapijos filija. Bažnyčiai 1681 m. dovanoti 4 valakai žemės, vyskupas ją perdavė Šiaulių klebonui. Sunykusi bažnyčia 1792 m. atstatyta. XIX a. iki 1863 m. veikė parapinė mokykla. 1844 m. įsteigta parapija. Bažnyčia 1857 m. gerokai remontuota ir dekoruota.

Gyventojai 1893 m. prašė Vilniaus generalgubernatoriaus leidimo pasistatyti mūrinę bažnyčią. Valdžia leido statyti tik medinę. Tokios parapijiečiai nenorėjo. Kai 18961899 m. bažnyčių atstatymui nereikėjo valdžios leidimo, Meškuičiuose per 1897 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia (darbais rūpinosi klebonas Kazimieras Gaudešius). Ją 1920 m. konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Kauno metropolijos kurijos iniciatyva 1934 m. įsteigta altarija.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Meškuičių į Kryžių kalną (6 km) eidavo maldininkų procesijos. Meškuičiuose 1968–1986 m. klebonavo Jonas Aleksiūnas (1901–1987).

Bažnyčia istoristinė, turi neogotikos bruožų, su trisiene apside, dvibokštė. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su arkiniais vartais. Virš jų yra Kristaus, nešančio kryžių, statula.

  • Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 121