Aviža: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Taksonominių paveikslėlių aprašymų vienodinimas
Jouli (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 10: Eilutė 10:
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Aviža''' (lot. ''Avena'') - [[migliniai|miglinių]] (''Poaceae'') šeimos augalų gentis, kurioje yra žemės ūkio augalų. Ūkiškai reikšmingiausios ir labiausiai paplitusios yra '''bizantiškoji aviža''' (''Avena byzantina'') ir '''sėjamoji aviža''' (''Aena sativa'').
'''Aviža''' ([[lotynų kalba|lot.]] ''Avena'') - [[migliniai|miglinių]] (''Poaceae'') šeimos augalų gentis, kurioje yra [[žemės ūkis|žemės ūkio]] augalų.


Ūkiškai reikšmingiausios ir labiausiai paplitusios yra '''bizantiškoji aviža''' (''Avena byzantina'') ir '''sėjamoji aviža''' (''Aena sativa'').
Pasaulyje [[1998]] m. avižų pasėliai užėmė 14,58 mln. ha. Bizantiškosios avižos auginamos [[Argentina|Argentinoje]], [[urugvajus|Urugvajuje]], [[Azerbaidženas|Azerbaidžane]], [[Uzbekija|Uzbekijoje]]. Sėjamosios avižos pagal varpinių javų pasėlių plotų dydį užima septintą vietą [[pasaulis|pasaulyje]] po [[Kviečiai|kviečių]], [[Miežiai|miežių]], [[Sorgai|sorgų]] ir [[Soros|sorų]], [[Kukurūzai|kukurūzų]], [[Ryžiai|ryžių]].


Pasaulyje [[1998]] m. avižų pasėliai užėmė 14,58 mln. ha. Bizantiškosios avižos auginamos [[Argentina|Argentinoje]], [[urugvajus|Urugvajuje]], [[Azerbaidžanas|Azerbaidžane]], [[Uzbekija|Uzbekijoje]]. Sėjamosios avižos pagal varpinių javų pasėlių plotų dydį užima septintą vietą [[pasaulis|pasaulyje]] po [[Kviečiai|kviečių]], [[Miežiai|miežių]], [[Sorgai|sorgų]] ir [[Soros|sorų]], [[Kukurūzai|kukurūzų]], [[Ryžiai|ryžių]].
Sėjamoji aviža kilusi iš [[Europa|Europoje]] augančios laukinės '''tuščiosios avižos''' (''Avena fatua''). Vienametė žolė. [[Stiebas]] - šiaudas, išaugantis iki 120 cm aukščio. [[Lapas|Lapai]] susisukę į pumpurus. [[Žiedynas]] - išsiskėtusi šluotelė. Varputės dvižiedės, rečiau trižiedės, be akuotų, [[žiedas|žiedai]] retai kada akuotuoti. [[Vaisius]] - grūdas. Auginamos [[Rusija|Rusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Lietuva|Lietuvoje]], [[JAV]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]].


'''Sėjamoji aviža''' kilusi iš [[Europa|Europoje]] augančios laukinės '''tuščiosios avižos''' (''Avena fatua''). Vienametė [[žolė]]. [[Stiebas]] - šiaudas, išaugantis iki 120 cm aukščio. [[Lapas|Lapai]] susisukę į [[pumpuras|pumpurus]]. [[Žiedynas]] - išsiskėtusi šluotelė. Varputės dvižiedės, rečiau trižiedės, be akuotų, [[žiedas|žiedai]] retai kada akuotuoti. [[Vaisius]] - grūdas su plėvelės pavidalo žiedažvyniais.
Sėjamosios avižos - svarbus [[pašariniai augalai|pašarinis augalas]]. Jos sėjamos vienos arba su [[vikiai]]s, [[Lubinai|lubinais]] ir kt. augalais žaliajam pašarui, silosui. Avižų grūdais daugiausia šeriami [[Arklys|arkliai]], lesinami [[paukštis|paukščiai]], jų miltais šeriama galvijų prieauglis, [[kiaulė]]s. Maisto pramonė iš avižų gamina [[Dribsniai|dribsnius]], [[kruopos|kruopas]], [[sausainiai|sausainius]]. Avižų patiekalai maistingi, lengvai virškinami. Avižų grūdai turi 40% [[Krakmolas|krakmolo]], iki 18% [[Baltymai|baltymų]] (plikagrūdžių iki 23%), 4-6,5% [[riebalai|riebalų]], 4% [[druska|druskų]]; daug [[vitaminai|vitaminų]]: [[Tiaminas|B<sub>1</sub>]] (4,5-8,0 mg/kg), [[Riboflavinas|B<sub>2</sub>]] (1,1-1,45 mg/kg).


Lietuvoje sėjamosios avižos auginamos nuo pirmųjų m. e. a. Vegetacija trunka daugiau nei 98 dienų. Avižos pradeda dygti 4-5 °C temperatūroje, pakenčia šalnas iki -4 °C. [[2000]] m. avižomis buvo apsėta 44,3 tūkst, ha, vidutinis derlingumas 1,87 t/ha.
Aviža nuo senovės paplitusi teritorijoje nuo [[Korėja|Korėjos]] iki [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]]. Auginama [[Rusija|Rusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[JAV]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. [[Lietuva|Lietuvoje]] sėjamoji aviža auginama nuo pirmųjų m. e. a. Vegetacija trunka daugiau nei 98 dienų. Aviža pradeda dygti 4-5 °C temperatūroje, pakenčia šalnas iki -4 °C. [[2000]] m. avižomis buvo apsėta 44,3 tūkst, ha, vidutinis derlingumas 1,87 t/ha.

Sėjamoji aviža - svarbus [[pašariniai augalai|pašarinis augalas]]. Sėjama viena arba su [[vikis|vikiais]], [[Lubinas|lubinais]] ir kt. augalais žaliajam pašarui, silosui. Avižų grūdais daugiausia šeriami [[Arklys|arkliai]], lesinami [[paukštis|paukščiai]], jų miltais šeriamas galvijų prieauglis, [[kiaulė]]s.

===Maisto pramonė===
Avižų grūdai turi 40% [[Krakmolas|krakmolo]], 11-18% [[Baltymai|baltymų]] (plikagrūdžių iki 23%), 4-6,5% [[riebalai|riebalų]], 4% [[druska|druskų]], augalinio [[aliejus|aliejaus]], daug [[vitaminai|vitaminų]]: [[Tiaminas|B<sub>1</sub>]] (4,5-8,0 mg/kg), [[Riboflavinas|B<sub>2</sub>]] (1,1-1,45 mg/kg), B grupės [[vitaminas|vitaminų]], [[cholinas|cholinų]] ir kt. medžiagų.

Iš grūdų gaminamos [[kruopos]], o iš jų - [[sriuba|sriubos]], [[košė]]s, [[apkepas|apkepai]], avižiniai [[dribsniai]], [[sausainiai]], [[šustinis]], [[konditerija|konditerijos]] gaminiai. Iš avižų daromas [[kava|kavos]] pakaitalas.

Avižų patiekalai yra maistingi ir lengvai virškinami. Tai geras [[dieta|dietinis]] produktas, ypač tinkantis silpniems bei sveikstantiems ligoniams.

===Medicina===
[[medicina|Medicinoje]] avižos vartojamos labai seniai: grūdai [[kompresas|kompresams]], jų tyrė - nuo viduriavimo, gleivėtas skystis - nuo [[kosulys|kosulio]].

Kruopų [[nuoviras]] su [[medus|medumi]] - stiprinanti priemonė išsekusiems ligoniams ir sergantiems [[tuberkuliozė|tuberkulioze]]. Vartojama kaip silpna [[viduriavimas|vidurių paleidžiamoji priemonė]]. Vietiniai apiplovimai nuoviru padeda kerpligei, egzemai ir kitoms [[oda|odos]] ligoms gydyti. Kad sumažėtų kojų [[prakaitavimas|prakaitavimą]], jos mirkomos avižinių šiaudų ir [[ąžuolas|ąžuolo]] [[žievė|žievės]] nuovire. Avižinis nuoviras verdamas santykiu 1:10.

[[Kisielius]] turi aptraukiančiųjų savybių ir padeda sergantiems [[skrandis|skrandžio]] bei [[žarnynas|žarnyno]] ligomis. Jis verdamas iš kruopų [[antpilas|antpilo]] skystosios dalies (antpilas turi nusistovėti apie 8-10 val.).

Žalių avižų vandens [[antpilas]] veikia kaip [[prakaitas|prakaitą]], [[šlapimas|šlapimą]] varantis ir [[karščiavimas|karštį]] mažinantis vaistas.

[[spiritas|Spirito]] antpilas - tonizuojanti priemonė išsekus, esant protiniam pervargimui, nuo [[neurastenija|neurastenijos]], [[nemiga|nemigos]]. Rekomenduojama norintiems mesti [[rūkymas|rūkyti]].

Avižinių šiaudų voniomis gydomasi nuo [[reumatas|reumato]], [[sąnarys|sąnarių]] [[uždegimas|uždegimo]], strėnų skausmo. Voniai reikia 0,5-1 kg šviežių avižinių šiaudų.

[[Homeopatija|Homeopatijoje]] vartojama šviežių želmenų [[esencija]].


<gallery>
<gallery>
Image:Haver bloeiend Avena sativa.jpg|Sėjamoji aviža (''Avena sativa'')
Image:Haver bloeiend Avena sativa.jpg|Sėjamoji aviža (''Avena sativa'')
</gallery>
</gallery>



[[Category:Migliniai]]
[[Category:Migliniai]]

12:24, 22 spalio 2006 versija

Avena
Tuščioji aviža (Avena fatua)
Tuščioji aviža (Avena fatua)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima: Migliniai
( Poaceae)
Gentis: Aviža
( Avena)

Aviža (lot. Avena) - miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis, kurioje yra žemės ūkio augalų.

Ūkiškai reikšmingiausios ir labiausiai paplitusios yra bizantiškoji aviža (Avena byzantina) ir sėjamoji aviža (Aena sativa).

Pasaulyje 1998 m. avižų pasėliai užėmė 14,58 mln. ha. Bizantiškosios avižos auginamos Argentinoje, Urugvajuje, Azerbaidžane, Uzbekijoje. Sėjamosios avižos pagal varpinių javų pasėlių plotų dydį užima septintą vietą pasaulyje po kviečių, miežių, sorgų ir sorų, kukurūzų, ryžių.

Sėjamoji aviža kilusi iš Europoje augančios laukinės tuščiosios avižos (Avena fatua). Vienametė žolė. Stiebas - šiaudas, išaugantis iki 120 cm aukščio. Lapai susisukę į pumpurus. Žiedynas - išsiskėtusi šluotelė. Varputės dvižiedės, rečiau trižiedės, be akuotų, žiedai retai kada akuotuoti. Vaisius - grūdas su plėvelės pavidalo žiedažvyniais.

Aviža nuo senovės paplitusi teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Auginama Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Lietuvoje sėjamoji aviža auginama nuo pirmųjų m. e. a. Vegetacija trunka daugiau nei 98 dienų. Aviža pradeda dygti 4-5 °C temperatūroje, pakenčia šalnas iki -4 °C. 2000 m. avižomis buvo apsėta 44,3 tūkst, ha, vidutinis derlingumas 1,87 t/ha.

Sėjamoji aviža - svarbus pašarinis augalas. Sėjama viena arba su vikiais, lubinais ir kt. augalais žaliajam pašarui, silosui. Avižų grūdais daugiausia šeriami arkliai, lesinami paukščiai, jų miltais šeriamas galvijų prieauglis, kiaulės.

Maisto pramonė

Avižų grūdai turi 40% krakmolo, 11-18% baltymų (plikagrūdžių iki 23%), 4-6,5% riebalų, 4% druskų, augalinio aliejaus, daug vitaminų: B1 (4,5-8,0 mg/kg), B2 (1,1-1,45 mg/kg), B grupės vitaminų, cholinų ir kt. medžiagų.

Iš grūdų gaminamos kruopos, o iš jų - sriubos, košės, apkepai, avižiniai dribsniai, sausainiai, šustinis, konditerijos gaminiai. Iš avižų daromas kavos pakaitalas.

Avižų patiekalai yra maistingi ir lengvai virškinami. Tai geras dietinis produktas, ypač tinkantis silpniems bei sveikstantiems ligoniams.

Medicina

Medicinoje avižos vartojamos labai seniai: grūdai kompresams, jų tyrė - nuo viduriavimo, gleivėtas skystis - nuo kosulio.

Kruopų nuoviras su medumi - stiprinanti priemonė išsekusiems ligoniams ir sergantiems tuberkulioze. Vartojama kaip silpna vidurių paleidžiamoji priemonė. Vietiniai apiplovimai nuoviru padeda kerpligei, egzemai ir kitoms odos ligoms gydyti. Kad sumažėtų kojų prakaitavimą, jos mirkomos avižinių šiaudų ir ąžuolo žievės nuovire. Avižinis nuoviras verdamas santykiu 1:10.

Kisielius turi aptraukiančiųjų savybių ir padeda sergantiems skrandžio bei žarnyno ligomis. Jis verdamas iš kruopų antpilo skystosios dalies (antpilas turi nusistovėti apie 8-10 val.).

Žalių avižų vandens antpilas veikia kaip prakaitą, šlapimą varantis ir karštį mažinantis vaistas.

Spirito antpilas - tonizuojanti priemonė išsekus, esant protiniam pervargimui, nuo neurastenijos, nemigos. Rekomenduojama norintiems mesti rūkyti.

Avižinių šiaudų voniomis gydomasi nuo reumato, sąnarių uždegimo, strėnų skausmo. Voniai reikia 0,5-1 kg šviežių avižinių šiaudų.

Homeopatijoje vartojama šviežių želmenų esencija.