Pereiti prie turinio

Uždegimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Uždegimas (lot. inflammatio), inflamacija – sudėtinga organizmo reakcija į žalingo agento veikimą, dėl kurio pasireiškia audinių ir kraujagyslių funkciniai bei struktūriniai pakitimai.[1]

Uždegimą sukelia egzogeninės ir endogeninės priežastys.

Uždegimas praeina, kai visiškai atsistato audinių anatominės ir fiziologinės savybės, t. y., organizmas grįžta į normalią būklę. Gali susidaryti randas, rodantis, kad audiniai anatomiškai atsistatė tik iš dalies. Kartais uždegimo vietoje žūsta audiniai, dėl ko gali labai sumažėti organizmo prisitaikomumas. Jei pažeidžiamas gyvybei svarbus organas, tada organizmas nebepristaiko prie naujų sąlygų ir miršta.

Pagrindiniai uždegimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ir kt.

  1. Rimgaudas Kazakevičius. Uždegimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 465 psl.